REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Ūkio ministerijos vykdomos Ekonomikos skatinimo plano priemonės, skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, iš esmės buvo svarbios ir reikalingos, tačiau esant ekonominei krizei jos yra nepakankamai veiksmingos dėl per ilgai trunkančio jų įgyvendinimo ir palyginti nedidelių verslą pasiekusių kreditų sumų,“ – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, apibendrindama valstybinio audito ataskaitą, kurioje vertinama, kokią įtaką smulkiajam ir vidutiniam verslui 2009 metais padarė Ekonomikos skatinimo plano (ESP) priemonės.

REKLAMA
REKLAMA

Valstybiniai auditoriai teigiamai įvertino siekį plėsti verslo finansavimo galimybes, nes įmonėms stinga lėšų veiklai plėtoti, o skolinimosi galimybės yra sumažėjusios. Įgyvendinant verslo finansavimo galimybių išplėtimo priemones, kredito įstaigoms buvo numatyta skirti papildomų piniginių išteklių, kuriuos jos turėjo išskolinti smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Tuo tikslu buvo numatyta teikti paskolas, valstybės garantijas už paskolas ir dalinai kompensuoti paskolų palūkanas.

REKLAMA

Iš Ekonomikos skatinimo plane verslo galimybėms išplėsti numatytų 2,1 mlrd. litų 2009 metais ūkio ministro įsakymais paskirstyta 1,2 mlrd. litų, o rinką faktiškai pasiekė 155 mln. litų. Šios priemonės praėjusiais metais patenkino tik labai nedidelę kreditų poreikio dalį ir negalėjo atstoti bankų skolinimo sumažėjimo, kuris 2009 m. sudarė apie 4,99 mlrd. litų, todėl šių priemonių sukurta nauda negalėjo iš esmės pakeisti bendros ekonominės padėties Lietuvoje, teigiama valstybinio audito išvadose.

REKLAMA
REKLAMA

Siekdama gerinti verslo sąlygas Vyriausybė įsipareigojo iki 2011 m. pabaigos nacionalinę administracinę naštą verslui sumažinti 30 proc. Buvo žadama naikinti nebūtinus teisės aktus, mažinti besidubliuojančių ir kontroliuojančių institucijų skaičių, sumažinti verslininkų išlaidas mokesčių, darbo santykių, statistikos ir kitose srityse. Vadinamoji Saulėtekio komisija pateikė Vyriausybei 55 pasiūlymus biurokratinei naštai mažinti, tačiau iš jų 2009 metais įgyvendinti tik 8, todėl verslo aplinka keičiasi lėčiau, nei norėtų verslo subjektai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išanalizavę Ekonominio skatinimo plano įtaką darbo vietų išsaugojimui auditoriai konstatavo, kad ji buvo minimali, nes plane numatyti tikslai nebuvo pasiekti – priemonės nesustabdė didėjančio įmonių bankrotų skaičiaus, spartaus nedarbo augimo Lietuvoje. Be to, Ūkio ministerija nenustatė vertinimo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kokią įtaką darbo vietų išsaugojimui turės ESP, o kiek darbo vietų bus išsaugota pačių verslininkų. Didesnį ekonomikos atsigavimą užtikrintų naujų darbo vietų kūrimas. Šį prioritetą Ūkio ministerija numatė 2010 metų prioritetiniuose darbuose.

REKLAMA

Valstybiniai auditoriai taip pat turėjo pastabų dėl to, kad daugelis ESP numatytų priemonių yra deklaratyvios, nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ar apskaičiuoti jų vykdymo rezultatą. Kaip gerąją praktiką auditoriai išskyrė Ūkio ministerijos viešumo siekį – kaip įgyvendinimo kontrolės ir savikontrolės įrankį.

Valstybės kontrolė, atsižvelgdama į tai, kad LR Vyriausybė 2010 m. vasario mėnesį vienu iš veiklos prioritetų 2010 metais patvirtino darbo vietų kūrimą, nedarbo mažinimą ir ekonomikos skatinimą bei numatė šio prioriteto strateginį tikslą – realiai skatinti ūkio atsigavimą ir padėti pamatus ilgalaikiam augimui, rekomendavo Ūkio ministerijai numatyti konkrečias verslumo ir ekonominio skatinimo priemones ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamas numatytų priemonių vykdymas, parengti stebėsenos ir kontrolės sistemą, užtikrinančią priemonių vykdymo rezultatų pagrįstumą ir viešumą. Pasiūlyta imtis priemonių, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų suteikta galimybė skolintis pigiau.

REKLAMA

Papildyta 15:58: Ūkio ministerijos atsakymas

Ūkio ministerija, susipažinusi su Valstybės kontrolės audito ataskaita apie smulkiojo vidutinio verslo plėtrą, teigia, jog atsižvelgs į išsakytas rekomendacijas, tačiau atkreipia dėmesį, jog sunkmečio metu smulkaus ir vidutinio verslo plėtros buvo sunku tikėtis.

„2009-ieji buvo sunkiausi Lietuvos ekonomikai per ilgą laikotarpį, todėl nebuvo realu tikėtis smulkaus ir vidutinio verslo plėtros. Tačiau viliuosi, kad esamos ir būsimos priemonės, patobulinus jas pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas, toliau teiks stimulą smulkaus ir vidutinio verslo augimui“, - sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ūkio ministerija taip pat atkreipia dėmesį, jog ataskaitoje nagrinėjama tik dalis smulkiam ir vidutiniam verslui poveikį turinčių priemonių. Todėl vertinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą reikėtų atsižvelgti į visas egzistuojančias paramos priemones verslui.

Ataskaitos įžangoje Valstybės kontrolė teigia, jog tyrimas apima tik verslo finansavimo galimybių išplėtimo ir verslo aplinkos gerinimo priemones. Tai reiškia, jog atlikdama tyrimą, Valstybės kontrolė neatsižvelgė į eksportuojančioms įmonėms skirtų priemonių, ES paramos įsisavinimo, įmonių plėtrai ir viešųjų pastatų renovacijai skirtų lėšų poveikį, teigiama ministerijos pranešime. „Didžioji dalis šiomis priemonėmis pasinaudojusių įmonių – smulkus ir vidutinis verslas“, - sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

REKLAMA

Ataskaitoje yra faktinių klaidų, teigia ministerija, ir jos esą nebuvo ištaisytos net po Ūkio ministerijos pastabų. Pvz., 16 ataskaitos lentelėje nurodoma Garantijų fondo faktiškai panaudota suma (lėšos, pasiekusios rinką) 0 litų, nors per 2009 m. INVEGA garantavo 146,7 mln. litų paskolų, tam dalinai naudodama ir Garantijų fondą. Šios paskolos, kurios realiai pasiekė rinką, nebūtų buvę suteiktos be INVEGA garantijos.

Ataskaitoje nurodoma, jog, gerinant verslo aplinką, per 2009 metus įgyvendinti tik 8 Saulėtekio komisijos pasiūlymai, tačiau Valstybės kontrolė, pasak Ūkio ministerijos, pateikia tik vienos – biurokratinės naštos mažinimo – darbo grupės veiklos rezultatus. Tuo tarpu Saulėtekyje veikia 8 darbo grupės, kurių dėka per 2009 metus realiai įgyvendinti 53 verslo aplinką gerinantys sprendimai.

„Valstybės kontrolė savo ataskaitoje darydamas išvadas neretai remiasi tik nuomonėmis, nepateikdama sociologinės apklausos rezultatų ar bent jau apklaustų verslo atstovų skaičiaus. Ūkio ministerijos vertinimu, ataskaita turėtų remtis faktais ir pačių kontrolierių išvadomis, o ne anoniminėmis nuomonėmis, nes Valstybės kontrolės objektyvumas ir patikimumas negali būti kvestionuojamas“, - rašoma ministerijos pozicijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų