Tyra-tyra, orkestriška-orkestriška, perregima ir jausminga muzika spindės gegužės 20 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje. Ką tik sugrįžęs iš „Probaltica“ festivalio Lenkijoje, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras su profesoriumi Donatu Katkumi priešaky gros gražiausius, melodingiausius, skaidriai švytinčius kūrinius, dedikuodami juos dviems ypatingoms sukaktims.
Pirma proga nuostabiai muzikai – tai mūsų valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 20-metis, o šis pasirodymas – pirmasis šiai progai paminėti skirtų koncertų ciklo spindulys. Koks keblus ir painus kartais beatrodytų savarankiškas kelias, bet juo eidami galime dainuoti dainas, kurių geidžia širdis, atlikti simfonijas, kurias norisi išgirsti, o ne tas, kurių „idėjinis turinys“ atitinka reikalavimus. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras švenčia Nepriklausomybę laisva, gražia programa: nors joje beveik nėra patriotinės tematikos kūrinių (nebent prie jų priskirtume Balio Dvariono nostalgišką tėviškės peizažą „Prie ežerėlio“), bet Edvardo Grigo pjesės, Antonijo Vivaldžio koncertas keturiems smuikams ir Felikso Mendelsono paauglystėje sukurta simfonija F-dur - tiesiog žavinga ir verta skambėti muzika, neturinti slaptų poteksčių ar įpareigojančių koncepcijų.
Kita proga atlikti bei išgirsti šiuos kūrinius – profesoriaus Jono Urbos atminimas. Šiais metais jam būtų suėję 85-eri. Prieš dvejus metus pasitraukęs iš šio pasaulio, profesorius septyniasdešimt savo gyvenimo metų dirbo kitų labui: trisdešimt iš jų pašventė darbui operos teatro orkestre, po to – pasinėrė į pedagoginę veiklą, išugdydamas gausybę profesionalų bei užkrėsdamas savo mokinius aistra muzikai. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pagerbia didžio smuikininko atminimą kartu su prof. J. Urbos išaugintomis solistėmis: Ingrida Rupaite, Ramune Grakauskaite, Silvija Maceikaite ir Vilija Vitkute.
Gegužės 20-osios gražų pavasario vakarą praleiskime su muzika, patirdami, kad prisiminimai gali būti šviesūs, o meilė tėvynei – išreikšta nuoširdžiai ir be forsuoto patoso.
