Lietuvos politikai ragina Vyriausybę artinti valdžią prie žmonių. Pavyzdžiui, kad Pabradės gyventojai jau kitąmet turėtų atskirą nuo Švenčionių rajono savivaldybę, reikėtų tik... 11 mln. litų. Tuo tarpu viešai kalbama, kaip optimizuoti valstybės valdymą - mažinti įvairaus lygio vadovų.
Iniciatyva be skaičių
Seimo valdančioji Tėvynės sąjungos - Krikščionių demokratų frakcija ragina jau kitąmet steigti naują Pabradės savivaldybę. Kaip rodo dar prieš penketą metų atlikta galimybių ir ekonominio pagrindimo studija, tai valstybei kainuotų apie 11 mln. litų, tačiau frakcijos seniūnas Jurgis Razma, kreipdamasis į Vyriausybę ir Vidaus reikalų ministeriją, remiasi ne ekonominiais skaičiavimais, o abstrakčia “piliečių teise į optimizuotą ir arčiau žmogaus esančią savivaldą".
“Į mus kreipėsi Pabradės atstovai. Turėjome ir kažkokius skaičiavimus, bet aš galvoje tų skaičių nelaikau, - išsisukinėjo J.Razma. - Frakcija balsavo, kad iniciatyva palaikytina, tokią poziciją perdavėme ir Vyriausybei. O jau ji spręs, kai turės reikiamus išteklius, kada duoti tą startą".
Neatitinka reikalavimų
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis į frakcijos raštą, remiantį naujos savivaldybės steigimą, atsako, kad pagal įstatymą negali teikti Vyriausybei tokių teisės aktų projektų, nes bendras naujai steigiamos savivaldybės gyventojų skaičius turi būti ne mažesnis nei 10 tūkst., o šiuo metu Pabradės mieste ir gretimose Pabradės bei Magūnų seniūnijose gyvena 9,3 tūkst. žmonių.
“Atsižvelgdami į sudėtingą šalies ekonominę situaciją manome, kad galimybė steigti naujas savivaldybes ar esamas reformuoti galėtų būti svarstoma tik prieš 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimus", - konservatorių įkarštį atvėsino R.Palaitis.
Smulkinti neracionalu
Pagal 2006 m. valdžios parengtą planą atskiras savivaldybes buvo numatoma steigti ne tik Pabradėje, bet ir Ariogaloje, Kuršėnuose, Vilkijoje, Merkinėje, Jiezne ir kt. Tačiau bendruomenės nerodė iniciatyvos. Mat naujų savivaldybių steigimas išlaidų reikalauja ne tik iš valstybės, bet ir iš gyventojų. Jiems reikia perregistruoti įmones, nekilnojamąjį turtą, o visa tai kainuoja.
Kaip “Respublikai" sakė Varėnos rajono vicemeras Alvydas Valeiša, dirbtinai kurti naujus savivaldos darinius neracionalu ne tik dėl milžiniškų išlaidų, bet ir dėl menkų gebėjimų.
“Specialistų provincijoje - ne stebuklai. Sukomplektuoti savivaldybę su visais skyriais nelabai būtų iš ko, - svarstė A.Valeiša. - O galų gale kas ta savivalda - suformuoja tau biudžetėlį ir išdalink pinigus. Jokių savarankiškų funkcijų".
Adresas - geležinkelio stotis
Lietuvoje, pasak A.Valeišos, įstatymai kuriami sau, žmonės gyvena sau. Akivaizdus pavyzdys - gyvenviečių, su priedėliu “geležinkelio stotis" pavadinimų keitimas.
“Mano sūnus gimęs Valkininkų geležinkelio stotyje. Dažnas paklausia, ar labai skubus gimdymas buvo, kad nespėjome nuvežti gimdyvės į ligoninę. Pakikena. O juk Lietuvoje tokių gyvenviečių kaip mūsų - net 41", - sako A.Valeiša, kuris yra ir Valkininkų geležinkelio stoties gyventojų bendruomenės “Pušynas" pirmininkas. Minėtose vietovėse įsikūrę gyventojai tokį adresą privalo deklaruoti ir savo asmens dokumentuose.
Prieš ketverius metus buvo nuspręsta pakeisti tų vietovių pavadinimus, bet valdžia, priėmusi sprendimą, nesuskaičiavo, kiek tai kainuos. Todėl daugiau nei 500 valkininkiečių, nors vieni pirmųjų išsirinko pavadinimą Naujieji Valkininkai, šiandien vis dar tebegyvena “geležinkelio stotyje".
“Mums tereikėjo pavadinimą pakeisti, o pagal įstatymą turėjome nustatyti ir gyvenvietės ribas, atlikti kadastrinius matavimus. Šiuos darbus užsakėme Žemės ūkio projektavimo institutui. Institutas užvilkino darbus, nesuderino su kitomis instancijomis. Pinigus - apie
20 tūkst. litų - savivaldybė jau sumokėjo, tad belieka skambinti, raginti, prašyti..."
Kaip “Respubliką" informavo Vidaus reikalų ministerija, per ketverius metus dar nė viena savivaldybė nesikreipė su parengtais dokumentais, kad būtų pakeisti geležinkelio stotimis vadinamų gyvenviečių pavadinimai.
