REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Socialiniuose interneto tinkluose besiburiantis jaunimas – potencialūs rinkėjai, kuriuos ES institucijoms nepaprastai sunku sudominti europinėmis temomis ir Europos Sąjunga politika. Norėdama stiprinti piliečių dalyvavimą ir kurti europinę viešąją erdvę, kurioje būtų plėtojamos diskusijos apie Europą, ES privalo išnaudoti naujųjų socialinių tinklų potencialą, neabejoja pranešimą naujosios žiniasklaidos klausimu rengiantis danų liberalas Mortenas Løkkegaardas.

REKLAMA
REKLAMA

„Informacijos apie ES pakanka – trūksta komunikacijos“, – balandžio 27 d. pristatydamas savo pranešimo projektą kalbėjo M. Løkkegaardas.

REKLAMA

Jis apgailestauja, jog nepaisant aktyvių nacionalinių viešųjų erdvių egzistavimo, visa apimančios Europos viešosios erdvės vis dar nėra.

Pasak politiko, Europos viešoji erdvė turi būti kuriama nuo apačios, tik tuomet ji priklausys visuomenei. Jo nuomone, į Europos diskusijos plėtojimą turi įsitraukti ne tik žiniasklaida, bet ir politikai bei viešosios institucijos.

Naujoji internetinė žiniasklaida paremta ne tradiciniu vienkrypčiu informavimu, bet dialogu ar net polilogu. Ji sukuria galimybę ne tik pasyviai klausytis, bet ir nieko nelaukiant įsitraukti į pokalbį, pareikšti nuomonę, papildyti, bendradarbiauti teikti siūlymus ir ieškoti bendrų sprendimų.

REKLAMA
REKLAMA

M. Løkkegaardas pabrėžia, jog norint pasiekti naujas auditorijas reikia būti ten, kur vyksta pokalbis, t. y. „Facebook“, „Twitter“ ir kituose socialiniuose interneto tinkluose. Europarlamentaras pabrėžia, kad prieš pernai vykusius Europos rinkimus koją į socialinius tinklus įkėlęs Europos Parlamentas gerokai aplenkė kitas ES institucijas.

Politikas reiškia susirūpinimą ir dėl mažėjančio Briuselyje dirbančių žurnalistų skaičiaus. Tarptautinės spaudos asociacijos duomenimis, 2005 m. ES institucijose buvo akredituota apie 1,3 tūkst. žurnalistų, šiuo metu jų beliko 800.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ne visi pritaria dano idėjoms, tos pačios frakcijos atstovė vokietė Petra Kammerevert sako, jog nustatant ES naujienų pateikimo gaires būtų nueita per toli. P. Kammerevert tokios idėjos primena „nieko gera neatnešiantį siūlymą pirkti redaktorius ir laikraščius“.

Politikės nuomone, pranešimo projekto tekste dingsta ribos tarp ES institucijų ir nepriklausomos žiniasklaidos vaidmens. Løkkegaardas atsako, jog neketinantis kištis į redakcinę laisvę ir ragina savo pasiūlymų nesuvokti kaip žurnalistikos puolimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų