Europos Sąjunga (ES) oficialiai pareiškė pritarianti Kopenhagos susitarimui dėl klimato kaitos ir pristatė savo įsipareigojimus sumažinti išmetamųjų teršalų. Bendrame rašte, pasirašytame kartu ES pirmininkaujančia Ispanija, Europos Komisija oficialiai pranešė apie ES norą prisijungti prie susitarimo ir pateikė ES nustatytus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus, kurie turi būti įgyvendinti iki 2020 m.
Tai vienašalis įsipareigojimas bendrą ES išmetamų teršalų kiekį sumažinti 20 %, palyginti su 1990 m. išmestų teršalų kiekiu, ir pasiūlymas tą kiekį sumažinti 30 % su sąlyga, kad kitos šalys, kuriose išmetama daugiausia teršalų, sutiks sąžiningai prisidėti prie viso pasaulio pastangų sumažinti išmetamųjų teršalų. Pagal šį susitarimą apie tai turi būti pranešta iki 2010 m. sausio 31 d.
„ES yra pasiryžusi sparčiai įgyvendinti Kopenhagos susitarimą, kad būtų galima sudaryti susitarimą, kurio reikia, kad pasaulio klimatas neatšiltų 2 °C. Remiantis Kopenhagos susitarimu, bus galima sudaryti būsimą susitarimą, todėl raginu visas šalis prisijungti prie jo ir pranešti savo plataus užmojo išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus arba į būsimą susitarimą įtrauktinus veiksmus, kaip padarėme mes," - sakė EK Pirmininkas José Manuelis Barroso.
„Reikia imtis sparčių veiksmų, kad būtų įgyvendinami pagrindiniai susitarime numatyti principai, tokie kaip greitas finansavimo besivystančioms šalims skyrimas, kova su miškų naikinimu ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimas bei perdavimas,“ - pridūrė už aplinką atsakingas EK narys Stavras Dimas.
Kopenhagos susitarimas
Kopenhagos susitarimas – pagrindinis 2009 m. gruodžio 7–19 d. Kopenhagoje vykusios JT konferencijos klimato kaitos klausimais rezultatas. 2,5 puslapių susitarimą maždaug 28 išsivysčiusių bei besivystančių šalių vadovai ir Europos Komisija sudarė paskutinę konferencijos dieną. Šiose šalyse išmetama daugiau kaip 80 % visame pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Tuomet į Kopenhagos susitarimą atkreiptas konferencijos dalyvių dėmesys. JT klimato kaitos konvencijos sekretoriatas paprašė šalis iki sausio 31 d. paskelbti, ar jos nori prisijungti prie Kopenhagos susitarimo. Susitarime nustatyta, kad išsivysčiusios šalys iki tos pačios dienos turi pranešti apie išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, o besivystančios šalys – apie teršalų išmetimo ribojimo veiksmus.
ES pranešimas
Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios šalies rašte ES dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą dalyvauti derybose siekiant strateginio tikslo – kad vidutinė temperatūra pasaulyje nebūtų 2 °C didesnė nei prieš industrializaciją. Kopenhagos susitarime pripažįstama mokslininkų nuomonė, kad, siekiant užkirsti kelią pavojingai klimato kaitai, pasaulio klimatas neturėtų atšilti 2 °C, tačiau jame nėra nustatyta pasaulinių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų, kurie padėtų laikytis tos ribos.
Rašte dar kartą patvirtinama ES pozicija, kad, siekiant, jog klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 °C, ne vėliau kaip 2020 m. reikia kuo labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, iki 2050 m. jį reikia sumažinti ne mažiau kaip 50 %, palyginti su 1990 m. išmestų teršalų kiekiu, ir vėliau nuolat jį mažinti. Taip pat teigiama, kad, siekdamos šio tikslo ir remdamosi JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, iki 2020 m. išsivysčiusios šalys bendrai išmetamųjų teršalų kiekį turėtų sumažinti 25–40 %, palyginti su 1990 m., o besivystančios šalys iki 2020 m. turėtų labai (maždaug 15–30 %) sumažinti prognozuojamą išmetamųjų teršalų kiekio didėjimo normą.
Rašte pabrėžiamas ES ir valstybių narių visiškas įsipareigojimas tęsti derybas, kad Jungtinių Tautų organizacijoje kuo greičiau būtų sudarytas teisiškai privalomas tarptautinis susitarimas, įsigaliosiantis 2013 m. sausio 1 d., pasibaigus pirmajam Kioto protokole nustatytų įsipareigojimų vykdymo laikotarpiui.
ES išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai
ES įsipareigoja iki 2020 m. visuose ekonomikos sektoriuose išmetamų teršalų kiekį sumažinti 20 %, palyginti su 1990 m. išmestų teršalų kiekiu, ir kad šis kiekis galėtų būtų sumažintas 30 %, jei būtų laikomasi Europos Vadovų Tarybos sutartų sąlygų: kitos išsivysčiusios šalys turi įsipareigoti pagal visuotinį ir išsamų susitarimą, taikytiną po 2012 m., labai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, o besivystančios šalys tinkamai prie to prisidėti pagal savo įsipareigojimus ir atitinkamus gebėjimus.
Vasario 11 d. vyksiančiame neoficialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai įvertins padėtį priėmus Kopenhagos susitarimą. Kitas dvi savaites truksiantis JT derybų etapas vyks gegužės–birželio mėn.
