Sunkmečiu užsakymus graibstančias statybų organizacijas apstulbino Panevėžio apskrities viršininko administracija. Paskelbusi konkursą kultūros paveldo objektui –siaurajam geležinkeliui – rekonstruoti apskritis atmetė net didžiųjų statybos banginių paraiškas ir nugalėtoją rinksis iš esą vienintelės jos iškeltas sąlygas atitikusios bendrovės.
Patyrusieji išmesti
Varžytis dėl maždaug 7 mln. Lt vertės užsakymo panoro net penkios paraiškas konkursui pateikusios statybų organizacijos.
Tačiau keturios sulaukė konkurso komisijos verdikto: netinkamos. Apskričiai netiko panevėžiečių įmonės „Iglus“, „Ortitas“, uteniškių „Statva“. Paraiška buvo atmesta ir ne vieną kultūros paveldo objektą rekonstravusio Panevėžio statybos tresto.
Pasak konkurso komisijos pirmininko, apskrities viršininko Viktoro Trofimovo, šios įmonės neatitiko svarbiausios sąlygos: į solidų užsakymą pretenduojanti bendrovė privalėjo pateikti dokumentą, įrodantį, kad yra rekonstravusi bent vieną kultūros paveldo objekto inžinerinį statinį.
„Inžineriniai statiniai – ne kokie rekonstruoti rūmai, o keliai, gatvės, tuneliai ir panašūs objektai. Siauruke toks inžinerinis statinys yra viadukas. Jį rekonstruojant reikės labai atsargiai planuoti darbus, nes kerta viena iš arterinių Panevėžio gatvių – Senamiesčio g. Natūralu ir logiška, kad šitos sąlygos iš konkurso negalėjome išmesti“, – aiškino V.Trofimovas.
Anot jo, reikalavimas, kad konkurso dalyvė privalo turėti patirties rekonstruojant kultūros paveldo inžinerinį statinį, buvo suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba.
Tiko vienintelė
Apskrities iškeltą sąlygą atitiko vienintelė paraišką pateikusi įmonė. Su ta vienintele neva dar vyks derybos dėl kainos.
„Derėsimės dėl kiekvieno darbo“, – tvirtina apskrities vadovas.
Kokiai bendrovei pasisekė įtikti apskričiai, viršininkas neatskleidžia prisidengdamas Viešųjų pirkimų įstatymu: kol konkursas nesibaigęs, su juo susijusi informacija – konfidenciali.
„Sekundės“ žiniomis, potenciali konkurso laimėtoja – bendrą paraišką pateikusios kelios bendrovės: Kauno geležinkelio tunelį rekonstravę „Kauno tiltai“ bei įmonė „Pireka“.
V.Trofimovo tvirtina, jog iš konkurso eliminuotos statybų bendrovės tokią patirtį įrodančių dokumentų nebuvo pateikusios.
„Siaurukas įtrauktas į kultūros paveldo objektų registrą, todėl tokia konkurso sąlyga privaloma. Rekonstrukcijos darbai tokiame objekte turės būti labai atsargiai vykdomi. O viena paraišką pateikusi bendrovė netgi neturėjo statybininkų, kvalifikuotų dirbti geležinkelyje“, – teigė apskrities viršininkas.
V.Trofimovas aiškina, esą dėl užsakymo konkuravusios, tačiau kultūros paveldo objekto inžinerinių statinių nerekonstravusios bendrovės galėjo griebtis paprasto būdo, kad nebūtų atmestos: teikti bendrą paraišką su atitinkamos kvalifikacijos specialistų ir patirties turinčiomis įmonėmis.
Aiškinasi teismas
Vis dėlto vienintelė apskričiai įtikusi paraiškos pateikėja, net ir suderėjusi dėl kainos, statybos darbų pradėti negalės. Iš konkurso esą kaip neatitikęs iškeltų sąlygų išmestas Panevėžio statybos trestas savo teises ryžosi ginti teisme. Kol vyksta bylos nagrinėjimas, teismas konkursą sustabdė.
PST pardavimų direktorius Robertas Šulskis neslepia, jog žinia, kad bendrovė neatitinka konkurso sąlygų, buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.
„Suprastume, jei netiktų mūsų siūloma kaina, bet čia ne apie ją kalbama“, – stebėjosi PST pardavimų direktorius.
Abejonių, kad PST teisėtai neleista konkuruoti dėl užsakymo, kelia bendrovės turima patirtis. Daugybę paveldo objektų rekonstravusios įmonės darbų sąraše – ir apskrities reikalauti inžineriniai statiniai. Bazilijonų vienuolyne inžinerinių statinių rekonstruota už daugiau nei 3 mln. Lt., Valdovų rūmuose – už beveik 4 mln. Lt.
Maža to, PST buvo patikėta rekonstruoti netgi Vilniaus geležinkelio stotį, kur inžinerinių statinių per du etapus sutvarkyta už maždaug 9 mln. Lt.
PST teigia iš konkurso organizatorių taip ir neišgirdusi motyvuotų argumentų, kodėl rekonstruoti siaurąjį geležinkelį bendrovės turimos patirties ir kvalifikacijos nepakanka.
„Komisijos nuomone, paraiškoje ir kvalifikacinių duomenų patikslinime pateikti duomenys neįrodo, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus yra vykdęs ir iki paraiškos pateikimo dienos sėkmingai įvykdęs bent vieną įtraukto į valstybės kultūros vertybių registrą objekto inžinerinio statinio statybos sutartį“, – bendrovei atsiųstame rašte aiškina V.Trofimovas.
PST atstovui, skaitant tokį apskrities viršininko atsakymą, beliko tik gūžčioti pečiais.
„Mes nesuprantame jo argumentų. Daugiau kaip dešimtmetį dirbame su kultūros paveldo objektais, net esame už kai kuriuos apdovanoti. Ar mes neturime patirties? Įdomu, kas tuomet Lietuvoje turi tokią patirtį? O gal reikia atsivežti kompaniją iš užsienio?“ – stebisi pardavimų direktorius.
R.Šulskis neslepia girdėjęs iš kitų taip pat iš konkurso išmestų dalyvių, kad apskričiai įtiko vienintelė pretendentė užsakymui gauti.
Toks pasirinkimas statybininkams kelia dar daugiau abejonių dėl konkurso skaidrumo. Mat konkursuose organizatoriai atsirenka tris kvalifikacijai keliamus reikalavimus atitinkančius dalyvius, o šie toliau tarpusavyje konkuruoja dėl kainos. Logiška, kad apskričiai pasilikti vienintelį pretendentą į laimėtojus finansiškai nenaudinga. Ir koks tai konkursas, kai pirkimai galutiniame rezultate vykdomi iš vienintelio šaltinio?
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
