Pasiūlymų, kaip Lietuvoje sumažinti vaistų kainas, daugėja. Lietuvos vaistines vienijančios organizacijos praneša pritariančios Dalios Grybauskaitės deklaruotai iniciatyvai apriboti farmacijos kompanijų galimybę „pelnytis Lietuvos gyventojų sąskaita“. Vaistų gamintojai savo ruožtu neseniai siūlė valstybei optimizuoti išlaidas ligoninėms perkant vaistus didesniais kiekiais.
„Prezidentės išsakytą poziciją suprantame kaip siekį sukurti veiksmingą vaistų kainų reguliavimo mechanizmą visose farmacijos verslo grandyse – nuo vaistų įsigijimo iš gamintojų, jų atstovų pridedamo antkainio, iki mažmeninės prekybos“, - sako Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė.
Yra paskaičiuota, kad 72-93 proc. galutinės vaisto kainos sudaro užsienio kompanijų, gaminančių vaistus, ir jų atstovybių Lietuvoje dalis, todėl, pasak vaistininkų, yra itin svarbu sukurti sistemą, kuri apimtų visą farmacijos verslą ir būtų iš tiesų naudinga žmogui.
„Kaip rodo praktika, to neįmanoma pasiekti, jei kainų reguliavimo mechanizmas yra nustatomas tik vaistų didmenininkams ir mažmenininkams, nereguliuojant gamintojų bei jų atstovų kainų“, - pastebi Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos vadovė Elena Kvedarienė.
Vaistinių antkainių ribojimas jau ne vienerius metus Lietuvoje yra taikomas kompensuojamiems receptiniams vaistams. Mūsų šalyje vaistinių antkainis kompensuojamiems vaistams yra 11 proc., kai Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje vaistinės taiko 15 proc. antkainį. Tačiau, nepaisant to, pavyzdžiui, Lenkijoje vaistai yra ženkliai pigesni nei Lietuvoje.
Taip yra todėl, kad gamintojai ir jų atstovai vaistus Lietuvoje parduoda brangiau nei Lenkijoje. Pavyzdžiui vaistą „Metoprolol Hexal Z“ 200 mg tabletėmis Lenkijoje gamintojai parduoda po 9,75 lito, Lietuvoje – po 24,86 lito, „Ranigast“ 150 mg tabletės Lenkijoje gamintojų parduodamos po 7,23 lito, Lietuvoje po 13,43 lito. Ir tokių pavyzdžių yra ne viena dešimtis.
Pasak vaistininkų, nėra abejonių, kad efektyviai nereguliuojant gamintojų bei jų atstovų tiekiamų vaistų kainų, ta pati situacija bus ir su nekompensuojamais receptiniais vaistais. Statistikos duomenimis, vidutinis visų vaistų vaistinės antkainis, Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir sudaro apie 20 proc., kai tuo tarpu Europos Sąjungos valstybių vidurkis yra apie 30 proc. Tačiau, nepaisant mažesnių vaistinių antkainių, patys vaistai Lietuvoje yra brangesni.
Šią paradoksalią situaciją, pasak vaistininkų, paaiškina tai, kad receptiniai vaistai Lietuvoje gamintojų yra parduodami kartais ir dvigubai brangiau nei kaimyninėje Lenkijoje. Pavyzdžiui „Diane 35“ tablečių pakuotės gamintojo kaina Lietuvai yra 24,86 lito, Lenkijai – 12,36 lito.
Pavyzdžių, anot vaistininkų, yra ir daugiau, ir jie matomi visiems. Kaip dar vasarą po susitikimo su tuo metu laikinai pareigas einančiu sveikatos apsaugos ministru pastebėjo prezidentė D.Grybauskaitė, „skirtingai nei kitose šalyse, vadinamieji generiniai vaistai Lietuvoje tokie pat brangūs, kaip ir ne generiniai, arba kartais yra brangesni“.
„Tai akivaizdžiai parodo, kad vaistinių ar didmenos antkainių įtaka galutinei vaistų kainai yra itin nedidelė, o vien tik jų reguliavimas neleis pasiekti norimo tikslo – atpiginti vaistus. Priešingai, kadangi vaistai yra neelastinga prekė, antkainių reguliavimas tik daliai rinkos dalyvių, reiškia ne kainos sumažėjimą ligoniui, o valstybės nulemtą pelno perskirstymą tarp skirtingų ūkio subjektų“, - sako E.Kvedarienė.
„Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas mechanizmas – gamintojų kainų deklaravimas – nėra pakankamas, galintis riboti jų viršpelnius ar sumažinti vaistų kainą paprastam žmogui. Kaina, už kurią gamintojai parduoda vaistus, ir šiandien nėra paslaptis, tačiau nuo to jie nepinga“, - mano J.Kulberkienė.
Pavyzdžiui, receptinio antivirusinio vaisto „Tamiflu“ oficiali kaina Jungtinėje Karalystėje yra 60 litų. Tuo tarpu Lietuvai gamintojai šį vaistą siūlo po 70 litų. Pridėjus pridėtinės vertės mokestį (daugiau nei 20 litų), taip pat mažmeninės ir didmeninės prekybos išlaidas, galutinė vaisto kaina Lietuvoje išauga iki beveik 120 litų.
„Todėl sveikintinas yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto sisteminis požiūris į vaistų kainodaros reformavimo problemą, kviečiant diskusijai ne tik projekto iniciatorės Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus, bet ir visus vaistų tiekimo grandinės dalyvius, Ūkio ministerijos, Europos teisės departamento, Konkurencijos tarybos ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovus. Šio susitikimo metu buvo sutarta sistemiškai peržiūrėti receptinių ir kompensuojamų, ir nekompensuojamų vaistų kainodaros sistemą, rasti efektyvias vaistų kainų reguliavimo priemones visiems vaistų tiekimo grandinės dalyviams: gamintojams, didmenininkams ir vaistinėms. Taip pat buvo nutarta skubiai peržiūrėti vaistų registravimo tvarką, sudarant sąlygas Lietuvos rinkai tiekti pigius vaistus iš trečiųjų šalių bei skatinti lygiagretų vaistų importą“, - sako Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos direktorė E.Kvedarienė.
