REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

JAV prezidentas Barackas Obama, garsėjantis rekordiniu per pirmuosius vadovavimo metus vizitų į užsienio šalis skaičiumi (daugiau kaip 30), buvo kritikuojamas, kad simbolinę Berlyno sienos nuvertimo iškilmių ceremoniją iškeitė į turnė po Azijos šalis. Bet Amerikos vadovą galima suprasti: užuot pakilnojęs šampano taurę už šaltojo karo baigtį ir vėlęsis į ginčus, kas gi iš tikrųjų nugriovė šią sieną – Vašingtonas ar Maskva, jis nutarė sustiprinti JAV pozicijas labai svarbiame Amerikos geopolitinių interesų sparne. Juolab kad Azijos didžiosios valstybės skelbia, jog arba jas mažai palietė pasaulinė ekonomikos krizė, arba jos jau sėkmingai ropščiasi iš sunkmečio duobės.

REKLAMA
REKLAMA

B. Obamos vizitą galima suskirstyti į kelis etapus. Viešnagė Japonijoje didelio ažiotažo nesukėlė, nes Tokijas – senas strateginis Amerikos partneris Azijoje. JAV prezidento dalyvavimas Singapūre vykusiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominės sąjungos susitikime įdomus tuo, kad čia B. Obama jau penktą kartą per savo vadovavimo Amerikai metus susitiko su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Abu lyderiai konstatavo, kad santykių „perkrovimo“ mygtukas veikia. O tokią išvadą leidžia daryti sėkmingai išspręstos priešraketinio skydo dislokavimo Rytų Europoje problemos, pritilę ginčai dėl Kosovo ir Gruzijos, suartėjusios pozicijos dėl Irano branduolinės programos, o svarbiausia – sėkmingai baigiama rengti naujoji Strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo sutartis (SPG-1) (senoji baigia galioti šių metų gruodžio 5 d.)

REKLAMA

Nereiktų manyti, kad viskas čia einasi kaip sviestu patepta. B. Obama ir D. Medevedevas dar nesutaria, kokį sankcijų Iranui grafiką reikia taikyti, jeigu Teheranas ir toliau nesieks kompromiso, kur saugoti sodrinto urano atsargas, ir plės savo branduolinę programą. Daug skepticizmo yra ir dėl SPG-1 sutarties galutinio parengimo. Manoma, kad sutarties ratifikavimas užtruks Kongrese ir Dūmoje, jeigu ji ir bus pasirašyta iki Naujųjų metų.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto daugiausia svarstymų pasaulio spaudoje pasirodė apie B. Obamos trijų dienų vizitą į Kiniją, kurį jis pradėjo sekmadienį atvykęs į Šanchajų. Amerikos prezidento lėktuvas oro uoste nusileido per didžiulę liūtį, todėl, kaip rašo „The New York Times“, tai buvo tarsi įvadas į pokalbį su Kinijos vadovu Hu Jintao apie klimato kaitą. Apžvalgininkai rašo, kad ši problema – tik „nekalta“ Pekino ir Vašingtono dialogo pradžia, o toliau kalbėtasi apie Šiaurės Korėjos elgesį, Pekino poziciją dėl Irano ir apie pasaulinę ekonomikos krizę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekspertai mano, kad Vašingtonas, kuris laikomas atsakingas dėl įžiebto finansų sunkmečio gaisro, turi daug ko pasimokyti iš Kinijos komunistinės vienvaldystės ir centralizuotos valdžios veiksmų, kurie gerokai pakėlė ekonomiką ir išvengė sunkių krizės padarinių. Pasaulio bankas birželį paskelbė prognozes, kad Kinijos ekonomika šiemet išaugs 7,2 proc., o, pavyzdžiui, Rusijos ūkis smuktels 7,9 procento. JAV ekonomika taip pat rodo nedrąsių atsigavimo ženklų, bet jos augimas sudaro vos kelias dešimtąsias procento. Nedarbas Amerikoje išaugo iki 10,2 proc., o štai didžiuosiuose Kinijos miestuose šį spalį nedarbo lygis siekė tik 4,3 proc. ir per šiuos krizės metus pakilo vos 0,1 procento.

REKLAMA

Stebina, kokius turtus sukaupė komunistinė Kinija. Interviu agentūrai „Bloomberg“ du autoritetingi ekonomistai iš Tarptautinio valiutos fondo Kennethas Rogoffas ir Raghuramas Rajanas pataria, kad JAV finansines atsargas reikia didinti, o Kinijai daugiau leisti. Antai iki rugpjūčio mėnesio Kinijos iždas sukaupė 797 mlrd. dolerių, tai yra keturiskart daugiau, negu turėjo 2004 metais. Kitais duomenimis, Kinijos valiutos rezervai sudaro 2,2 trilijono dolerių, iš jų 800 mlrd. – JAV iždo paskolų įsipareigojimai. Doleris iš tiesų kelia nerimą Pekinui, kurio ekonomistai jau ragina įvesti pasaulinę rezervinę valiutą, ir ja tapti galėtų juanis. Ekonomistai tvirtina, kad Pekinas pasirengęs skirti didžiulius kreditus už mažas palūkanas, todėl amerikiečiai, laukdami šios dovanėlės, esą nė nežada susiveržti diržų. O Kinija atsisako stiprinti juanį dolerio atžvilgiu, taip remdama savo eksportuotojus ir kaupdama valiutos atsargas. B. Obamos vizito išvakarėse Kinijos bankų reguliavimo tarnybos vadovas Lu Minkalas kritikavo Vašingtoną, kad šis nestiprina dolerio ir taip plečia pasaulinę spekuliaciją vertybiniais popieriais bei nekilnojamuoju turtu, praneša agentūra AP.

REKLAMA

B. Obama Kinijoje patikino, kad Amerikos ekonomikos, taip pat ir dolerio, stimuliavimas neatneš nuostolių Kinijai. Pirmadienį Šanchajuje, Mokslo ir technikos muziejuje, kalbėdamas 500 studentų (svečias juos pavadino „būsimaisiais Kinijos lyderiais“), B. Obama papasakojo, kaip per tris dešimtmečius – nuo Richardo Nixono apsilankymo pas Mao Dzedungą – šiltėjo Kinijos ir JAV santykiai. „Mes neieškome būdų, kaip sustabdyti Kinijos augimą, – kalbėjo jis jaunimo auditorijai. – Mes galime daugiau pasiekti bendradarbiaudami, o ne priešindamiesi vieni kitiems.“ Jis gyrė Kinijos laimėjimus, bet stengėsi nutylėti ginčytinas temas, pavyzdžiui, Taivanio klausimą arba Amerikos ginklų tiekimą jam.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aukštas svečias aiškiai pataikavo šeimininkams. Pasisakydamas žmogaus teisių klausimu, jis pabrėžė, kad nė vienai pasaulio šaliai Amerika nenori primesti kokio nors politinio modelio, bet patvirtino, kad su Kinijos vadovais bus kalbama ir apie žmogaus teises. Pekinas nesiryžo šio susitikimo su studentais transliuoti per nacionalinį TV kanalą, nors per paskutinius Amerikos vadovų apsilankymus Kinijoje 1998 ir 2002 metais tokias transliacijas galėjo matyti visi daugiau kaip 1,3 mlrd. Kinijos gyventojų.

Londono „The Daily Telegraph“ pažymėjo, kad tokio viešumo Pekinas vengė ne be reikalo: Šanchajuje prieš šį vizitą įsivyravo tikra „obamomanija“. Buvo pardavinėjami marškinėliai su užrašu „Oba Mao“, knygynuose buvo galima nusipirkti abi prezidento knygas, laikraščių puslapiuose šmėkščiojo vešli vietos meistrų sukurta B. Obamos ševeliūra, net kiaušiniai su jo portretu... Oficialioji valdžia bijojo, kad B. Obama susitiks su žmogaus teisių ir tikėjimo laisvės gynėjais. Kinijos disidentai, pasirašę atsišaukimą „Chartija 08“, tikėjosi, kad JAV prezidento atvykimas padės išlaisvinti bent dalį disidentų, kurie, kaip pranešė tarptautinė organizacija „Human Rigts Watch“, laikomi slaptuose kalėjimuose.

REKLAMA

Jeigu B. Obama ir nepasimokys iš Kinijos fenomeno, tai bent sušvelnins Amerikos įvaizdį Azijos žmonių, ypač kinų, akyse. Vašingtono strategija aiški: realizuoti naują „obamiškąją“ užsienio politiką, patraukti savo pusėn galingiausias ir labiausiai pasaulinę ekonomiką veikiančias Japonijos, Kinijos, Indijos rinkas kartu siekiant palengvinti JAV produkcijos patekimą į jas. Taip JAV įsuka dar vieną varžytynių dėl Pietryčių Azijos su Rusija smagratį. Maskva į šią Azijos dalį veržiasi su savo energijos ištekliais, o Vašingtonas – vengdamas ankstesnių tuščių propagandinių deklaracijų ir neveiksmingos retorikos.

REKLAMA

Atvykęs į Tokiją B. Obama tarsi juokais save pavadino „pirmuoju Amerikos prezidentu Ramiajame vandenyne“. Angliškas žodis „Pacific“ turi dvi reikšmes – „ramusis“ ir „taikdariškas“. Taip savo turnė po Aziją B. Obama nori nušauti du zuikius: pakeisti JAV kaip „pasaulinio žandaro“ įvaizdį ir perimti efektyvaus ūkio valdymo patyrimą. Akivaizdu, kad nei viena, nei kita vienu mostu nepadaroma.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų