Palyginus šių ir praėjusių metų viešbučių kainas Baltijos šalių sostinėse, jos labiausiai mažėjo Rygoje ir Taline – 16 proc.
Tai antradienį Vilniuje vykusios konferencijos „Viešbučių verslas: internetinių sprendimų dėka – į tarptautinę rinką“ metu atskleidė bendrovės „Hotelzon“ vadovas Jani Kaskinen. Tuo tarpu Vilniuje kainos sumažėjo tik 3 proc., tačiau nepaisant skirtingo kritimo, Baltijos šalių sostinėse kainos 2009 metais labai supanašėjo – vienos nakvynės kaina šiuose miestuose siekia vidutiniškai 90 eurų (apie 310 Lt).
Siūlo viešbučių klasifikaciją
Pasak konferencijoje dalyvavusios Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, keičiantis situacijai viešbučių klasifikavimo sistema atsidūrė kryžkelėje, viešbučiams nėra motyvacijos klasifikuotis, taip pat trūksta bendros šalies internetinės viešbučių rezervavimo sistemos. Europoje viešbučiai net ir nesant privalomai klasifikacijai, skubiai klasifikuojasi, nes patenka į savo šalies tinklapį ir tuomet įtraukiami į viešbučių rezervavimo sistemą, pavyzdžiui, „Visit Denmark“. Būtent dėl šios grandies trūkumo Lietuvos viešbučių pasiekiamumas gerokai mažesnis.
„Manau, kad ateityje internetui ir informacinėms technologijoms bus skiriama vis daugiau dėmesio, siekiant didinti viešbučių pardavimus ir plėtoti turizmo verslą Lietuvoje“, – sakė E. Šiškauskienė.
Būtina pasitelkti interneto technologijas
Konferencijoje įžvalgomis apie Baltijos ir Šiaurės šalių turizmo rinkas dalinosi verslo kelionių agentūros „Kaleva Travel“ grupės vadovas Mika Kiljunen, kuris teigė, kad viešbučių ir turizmo verslas išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį tiek lokaliu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pasak Mikos Kiljunen, esant tokiai situacijai šiandien svarbu galvoti apie naujų sprendimų paiešką ir verslo plėtrą pasitelkiant interneto technologijas, nes ateityje pardavimai internetu sudarys daugiau nei 50 proc. rinkos.
Iškėlė kainų lygiavertiškumo problemą
Konferencijos metu „Reval Hotel Lietuva“ pajamų vadovė Vaida Arčiškevičienė palaikė internetinių technologijų idėją ir iškėlė kainų lygiavertiškumo problemą bei jos sprendimo būdus.
„Situacija turizmo rinkoje nėra lengva, negalime leisti sau ramiai sėdėti ir laukti, kol verslas atsigaus, todėl siekiame išnaudoti visus įmanomus kanalus, tarp jų ir internetą. Šiuo metu turime visas galimybes naudotis internetu ir skelbtis visuose įmanomuose internetiniuose kanaluose, tačiau tai sukelia ir tam tikrų problemų. Kainos kiekvienuose kanaluose administruojamos atskirai, tad čia ir iškyla skirtingų kainų atsiradimo grėsmė. Paprasčiausias būdas šiai problemai išspręsti – technologijos, įgalinčios užtikrinti tolygų kanalų administravimą, naudojant atitinkamas sistemas, kuriose pakeitimai daromi vienoje vietoje, o patenka į visus, prie tų sistemų prijungtus kanalus“, – apie kylančias problemas konferencijos metu svarstė Vaida Arčiškevičienė.
