2008 – ekonomiką ištikusio ypatingo sukrėtimo metais – ES biudžetas išliko stabilaus finansavimo šaltiniu, net nedidinant ES šalių finansinės naštos. Šiandien Europos Komisijos pateikta 2008 m. finansinė ataskaita rodo, kad net 40 proc. (daugiau nei kada nors anksčiau) 2008 m. europinio biudžeto panaudota tiesiogiai darbo vietoms kurti, augimui skatinti ir konkurencingumui didinti. Vien naujiems mokslinių tyrimų projektams skirta 0,5 mlrd. eurų daugiau nei 2007 m. (iš viso 6 mlrd. eurų). Žemdirbių ūkiams skirtų lėšų dalis, palyginti su 2007 m., nežymiai mažėjo iki 37 proc. Pernykštis ES biudžetas sudarė šiek tiek daugiau ES bendrųjų nacionalinių pajamų (0,94%) nei 2007 m. (0,93%).
Pristatydamas 2008 m. finansinę ataskaitą už ES finansinį programavimą ir biudžetą atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta sakė: „2008 m. itin daug lėšų skirta moksliniams tyrimams, inovacijoms, profesiniam apmokymui remti, todėl dabar Europai lengviau pradėti atsigavimo procesą. Šiandien man svarbiausia sutrumpinti ES lėšų kelią iki galutinio gavėjo ir laiką, kurio reikia tam finansavimui administruoti. Tačiau ir valstybės narės turėtų daryti visa, kas įmanoma, kad sparčiau pasiimtų ES pinigus ir prižiūrėtų jų panaudojimo kokybę."
2008 m. konkurencingumo priemonėms skirtos lėšos padidėjo beveik dukart. Pvz., po 1 mlrd. eurų skirta studentų mainų programoms ir palydovinės navigacijos sistemai Galileo kurti. Žemės ūkio tiesioginėms išmokoms ir rinkos reguliavimo priemonėms skirta santykinai mažiau (43,3 mlrd. eurų). Kaimo plėtrai, žuvininkystei, aplinkos projektams skirta puse procento mažiau nei 2007 m. (10%, iš viso 11,5 mlrd. eurų). Kitose politikos srityse išleista tiek pat: pilietiškumo, laisvės, saugumo ir teisingumo - 1% (1,3 mlrd. eurų), ES investicijoms už ES ribų - 5% biudžeto.
Daugiau nei 90% ES lėšų (105 mlrd. eurų) išleista pačiose ES šalyse. Daugiausia pinigų nukeliavo į keturias šalis Prancūziją, Ispaniją, Vokietiją ir Italiją, tačiau jų gavėjus pasiekianti ES biudžeto dalis sumažėjo nuo 48% iki šiek tiek daugiau nei 45% (47,3 mlrd. eurų). 2004-2004 m. į ES įstojusių šalių dalis toliau augo ir pasiekė 19%: 19,7 mlrd. eurų, iš kurių 7,6 mlrd. pasiekė didžiausią gavėją - Lenkiją.
Žemės ūkiui ir atsiliekančių regionų rėmimui (sanglaudai) buvo skirta santykinai tiek pat, kiek ir 2007 m. Prancūzija vėl gavo daugiausia žemės ūkio išmokų - 10 mlrd. eurų, po jos rikiuojasi Ispanija (7,1 mlrd.) ir Vokietija (6,6 mlrd.). Daugiausia sanglaudos lėšų skirta Graikijai (4,7 mlrd.), Lenkijai (4,6 mlrd.), Ispanijai (4,3 mlrd.) ir Italijai (3,7 mlrd.). Tarp didžiausių gavėjų yra ir Jungtinė Karalystė, kurios ūkininkams skirta 3,8 mlrd. eurų, sanglaudos projektams - 2,1 mlrd., ir jai taip pat leista 6,3 mlrd. eurų sumažinti įmoką į ES biudžetą.
2008 metais daugiau nei pusė valstybių narių nepanaudojo jiems skirtų ankstesnio finansinio laikotarpio (2000-2006 m.) ES struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšų. Užsakyti, tačiau per dvejus metus neišleisti pinigai valstybėms nebeskiriami. Pernai valstybės narės nesugebėjo panaudoti 267 mln. eurų (2007 m. - 227 mln.). ES lėšų panaudojimo vidurkis 25 šalių Europos Sąjungoje (Rumunija ir Bulgarija įstojo tik 2007 m.) yra 90%: mažiausiai panaudojo Kipras - 74%, o aktyviausiai suplanuotus mokėjimus atliko Austrija ir Suomija - po 95%. 2009 m. pabaigoje bus žinomi naujo finansavimo laikotarpio (2007-2013 m.) ES lėšų įsisavinimo lygiai.
