„Vulkanai formuoja kalnus, o supervulkanai juos griauna. Vulkanai aplink save naikina augalus ir gyvūnus, o supervulkanai išnykimu graso ištisoms rūšims. Kada vėl pabus snaudžiantis milžinas?“
Tai, kas galėtų skambėti kaip puiki apokalipsinio Holivudo filmo reklama, yra „Washington Post“ mokslo redaktoriaus Džioelio Achenbacho žodžiai. 2009 rugpjūčio mėnesio „National Geographic“ numeryje žurnalistas prabilo apie amerikiečių panosėje bundantį vulkaną – Jeloustoną. Žurnalas prognozuoja, jog jis turėtų išsiveržti per ateinančius 100 000 metų.
Laimei, supervulkanų žemėje – vos keli, o mus dažniausiai supa „paprasti“ vulkanai. Tačiau ir jie gali pridaryti neatitaisomos žalos.
„Mokslininkų paskaičiavimais, kasdien žemėje išsiveržia bent 25 ugnikalniai“, - situaciją komentavo space.com portalui komentavo geologas Viliamas Rosas. Jis vulkanus įvardijo kaip „neišvengiamą ir nuolatinę grėsmę žmonijai“.
Šiai temai įgyjant vis daugiau aktualumo, Tarptautinė vulkanologijos ir žemės gelmių chemijos asociacija (International Association of Volcanology and Chemistry of the Earth's Interior (IAVCEI)) sudarė 16 pavojingiausių vulkanų sąrašą. Jie šiuos ugnimi besispjaudančius kalnus pakrikštijo „Dešimtmečio vulkanais“. Išsamų jų sąrašą galite rasti čia. Mes savo ruožtu atrinkome kelis įdomesnius atvejus.
Mama Vulkanė ir mažylis
Gvatemaloje įsikūręs Santa Marijos vulkanas IAVCEI sąraše užima 10-ąją vietą. Vulkanas, vietinių vadinamas „Gagxanulu“, tyliai snaudė daugiau nei 500 metų. Bet kai pagaliau pabudo, pridarė neatitaisomos žalos. Tai buvo trečias didžiausias XX amžiaus išsiveržimas. Už jį smarkesni tebuvo – Aliaskos Novaruptos išsiveržimas 1912 m. bei Filipinų Pinatubo katastrofa 1991 m.
Šio Gvatemalos vulkano proveržio metu buvo sunaikinta 150 000 kv. km. plotas ir žuvo per 5000 žmonių. Be to, iškart po nelaimės daug žmonių mirė nuo maliarijos. Pastaraisiais dešimtmečiais Santa Marija tyliai snaudė, tačiau nereikia pamiršti 1922 m. šalia jos susiformavusio naujo lavos darinio – „vulkano mažylio“ Santiaguito. Šis mažylis jau spėjo sunaikinti ištisus kaimus, sugriauti kelius ir tiltus.
Nepaisė perspėjimo
Centrinė ir Pietų Amerika yra vulkaniniai regionai. Laiko tekmėje juose buvo užfiksuota begalė išsiveržimų, tačiau nė vienas iš jų neprilygo Kolumbijos Nevados del Ruiz erupcijai. Nors apie artėjančią nelaimę buvo perspėti šalia įsikūrusio Amero miestelio gyventojai, jie evakuotis atsisakė. Daugybė klaidingų perspėjimų užgrūdino vulkano pašonėje gyvenančius žmones juos tiesiog ignoruoti.
1985 m. lapkričio 11-ąją ilgai snaudęs milžinas vulkanine medžiaga užliejo visą miestą, negyvais palikdamas 23 000 gyventojus. Šiandien greta purvu ir pelenais užpiltos kapavietės aukoms atminti stovi memorialinė lenta.
Nevada del Ruz
Karšta lava šalčio žemėje
Kai pagalvojame apie vulkanus, dažniausiai toptelėja lavos vaizdinys. O lava asocijuojasi su karščiu. Todėl sunku suvokti, jog pavojingiausi vulkanai glūdi „ledo ir šalčio“ saloje – Islandijoje.
Islandija įsikūrusi virš tektoninių plokščių sandūros ir karštojo taško. Hekla, Katla, Askja, Grímsvötn, Hvannadalshnúkur, - tik keli salos vulkanų vardai iš daugybės. Ypatinga salos geologinė kilmė sudarė sąlygas Lakio išsiveržimui kilti. 1783 m. vulkanas išsiskyrė 15 km³ bazaltinės lavos bei nuodingų fluoro ir sieros dioksido junginių debesis. Dėl to nugaišo virš 50% salos galvijų, o iš bado mirė bent penktadalis aplink gyvenusių islandų.
Laki vulkanas
Senelis Vezuvijus
Vulkanai į aplinką išspjauna pelenus, pemzą ir kitas kenksmingas medžiagas. Jos yra dažniausia žmonių žūčių priežastis. Pavyzdžiui, 79 m. Vezuvijus užtvindė Pompėjų ir gretutinį Herkulanumą 18 m. pelenų stulpu. Tai nusinešė 10 000 gyvybių. 1631, 1906 ir 1944 m. šis Italijos milžinas prabilo dar kartą – aukų išvengti nepavyko.
Vezuvijus nuo seno yra laikomas pavojingiausiu Europos vulkanu. Vulkanologai yra paskaičiavę, jog Vezivijaus išsiveržimo atveju per pirmąsias 15 minučių viskas šešių kilometrų spinduliu būtų sunaikinta. Šiuo metu pavojingoje zonoje gyvena per vieną milijoną žmonių.
Pakrantė šalia Vezuvijaus
Tragiškiausias išsiveržimas
Daugiausia aukų nusinešęs vulkano išsiveržimas įvyko Indonezijoje. 1815 m. ten lava pratrūko Tamboro ugnikalnis. Išsiveržimas pagal vulkanų išsiveržimo skalę buvo įvertintas septyniais balais.
Jis ne tik nusinešė maždaug 80 000 gyvybių, bet ir sukėlė nemažai klimato anomalijų. Dėl gausaus į atmosferą išmesto pelenų kiekio, pasaulis išgyveno „dirbtinę žiemą“, o 1816 m. buvo pavadinti „metais be vasaros“. Tais metais Šiaurės pusrutulyje grūdų derlius buvo blogiausias per visą šimtmetį. Tamboras, kaip ir visi į IAVCEI įtraukti vulkanai, išlieka aktyvus ir vien Dievas težino, kada jis smogs dar kartą.
Tamboras iš kosmoso
