Formuojantis visuomenei visose jos raidos etapuose svarbiausia žmogaus egzistavimo sąlyga buvo ir yra darbas, o šis socialinis reiškinys rodo visuomenės raidos lygį. Tačiau, pasak J.P. Sartros – „Žmogaus paskirtis – laisvė“. Bet ar žmogus yra laisvas?
Žmogus, priklausantis visuomenei, kai kuriais atvejais yra laisvas, kadangi jis gali veikti ir realizuotis savo aplinkoje. Tačiau sprendimo laisvė uždeda sunkią atsakomybės naštą už savo mintis, elgseną, veiksmus, taip sukeldama žmogui nerimą, baimę, pasitenkinimą ir daugelį kitokių jausmų. Vienas iš realiausių ir matomiausių žmogaus pasirinkimo momentų yra jo laisvalaikis, nes tik jis atspindi žmogaus vidinį pasaulį, jo vertybių sistemą, idealus, valią, ryžtą, motyvus. Vykstantys globaliniai procesai keičia visuomenę, jos vertybes, žmonių gyvenimo tempą. Darbo našumo intensyvėjimas bei informacijų srautai tiesiogiai veikia žmones, juos supančią kultūrą, socialinę, psichologinę, fizinę aplinką, o aplinka – žmones.
Nepaisant to, laisvalaikio samprata nepakito, o laikas neleido jos deformuoti ir jos apibrėžimas įvairiuose literatūros šaltiniuose aiškinamas kaip laiko praleidimo būdas, neįpareigojantis elgtis pagal iš šalies pateiktą modelį. Tai laikas, praleistas savo nuožiūra, arba tiesiog laisvas laikas, kurio metu priimami savarankiški sprendimai.
Visas pasaulis sukasi aplink savo ašį vis greičiau, bet ir žmogus nelėtina tempo, ir atranda neįtikėtinų laisvalaikio leidimo būdų, deklaruodamas tai kaip aktyvų laisvalaikį. Kai norima kur nors realizuoti savo energiją, tai aktyvi rekreacija, hobis, atostogos, sportas savo malonumui. Todėl pasaulis mums atviras ir savo aktyvaus laisvalaikio formą, kad ir kokią pasirinktume, galime realizuoti.
Sportas. Sunku net būtų nusakyti kiek yra sporto rūšių ir porūšių, tačiau sportas neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, jeigu tai ne profesionalus sportas, tai jis mums teikia pasitenkinimą savo mažais pasiekimais ir naujų jėgų antplūdį. Sportas apima tokias šakas kaip kovos menai, asmeninės ir komandinės sporto šakos, lenktynių ir ekstremalų sportą. Nors sportas organizuojamas pagal tam tikras taisykles ir nuostatas, taip suderinant fizinius ir intelektualinius sugebėjimus, svarbiausia, kad jis teiktų malonumą, pasirinkus būtent tokią aktyvaus laisvalaikio leidimo nišą.
Turbūt niekas nepaneigs, kad krepšinis pati mėgstamiausia sporto šaka Lietuvoje, niekas net nesigilina į krepšinio ištakas, tiesiog juo mėgaujasi, tai lyg visuomenės dalis, vieni aktyviai žaidžia krepšinio aikštelėje įsivaizduodami save tikrų krepšininkų vietoje, o kažkas juos stebi iš šalies. Taip pat jodinėjimas, važinėjimas riedučiais, bėgiojimas ir dar daugiau, visa tai mūsų kasdienio gyvenimo elementai, įnešantys naujos jėgos į monotonišką kasdienybę. Sportas, kaip aktyvaus laisvalaikio forma, atrodo paprasčiausias, bet jis iš mūsų pareikalauja daug daugiau pastangų nei kartais galime ir norime atiduoti.
Turbūt būtų sunku suskaičiuoti, kiek yra įvairių laisvalaikio formų, bet žmonės yra įdomūs ir jų pomėgiai aktyviam laisvalaikiui įvairiausi. Jeigu kalbėtume apie hobi kaip laisvalaikio formą, tai būtų vienas iš populiarių būdų užpildyti laisvą laiką.
Vienas iš jų, alpinizmas – kopimas į kalnus per ledynus, uolas, sniegynus. Išskiriamas techniškai sudėtingas ir aukštuminis alpinizmas (nors griežtų ribų nėra). Techniškai sudėtingais laikomi uolų, ledo ir kombinuoti alpinistiniai maršrutai. Aukštuminiame alpinizme išskiriamas kopimas į aukštesnes negu 8000 m viršūnes. Alpinizmo pradžia laikomi 1786 m., kai šveicarai mokslo tikslais užkopė Alpėse į Monblaną. Lietuvoje pradininku laikomas I. Domeika (1801 - 1889) keliavęs po kalnus, viena iš jo ekspedicijų į Kordiljerus.
Nardymas – tai jau nuo seno žinomas aktyvus laisvalaikio leidimo būdas tiems, kurie gyveno prie jūrų, ežerų ir upių, nors anksčiau nardymas buvo daugiau darbas nei pramoga, šiandien į mūsų kasdienybę jis grįžta kaip aktyvus laisvalaikio leidimo būdas. Tobulėjant nardymo inventoriui, plėtėsi ir nardymo klodai, atsirado taisyklingo ir nepavojingo nardymo technikos, kurios pritaikomos įvairiausiose situacijose po vandeniu.
Autosportas – jam priskiriamos visos sporto šakos, susijusios su automobiliais, dažniausiai varžomasi dėl laiko, trasos įveikimo meistriškumo požiūriu. Patys keisčiausi šio laisvalaikio leidimo būdai tai „bulių“ kautynės ir ledo lenktynės. Tačiau Lietuvoje labiau priimtini aktyvaus laisvalaikio leidimo būdų variantai kaip autokrosas, driftingas, gatvės lenktynės, kartingai, įvairiausios ralio formos.
Atostogos. Šiandien daugybė kelionių agentūrų skelbia apie poilsines ir pažintines keliones, tai lengviausias laisvalaikio pasirinkimo būdas, kai galima suderinti visas aktyvaus laisvalaikio formas. Galima būtų teigti, kad aktyvus laisvalaikis prasideda vos pakilus lėktuvui nuo žemės ar pajudėjus autobusui link kelionės tikslo. Taip, ir tai tiesa, nes jau nuo tos akimirkos keičiama aplinka, patiriami nauji pojūčiai, nesvarbu, kur nuvyksite, jūs jau aktyviai leidžiat laiką, kad ir gulėdami prieš šiltą Viduržemio jūros saulutę, nes jūsų smegenys intensyviai apdoroja naujos vietos vaizdus, kvapus, garsus ir tai lieka ilgai jūsų atmintyje. O galbūt jūs negalite tenkintis poilsinėmis atostogomis, todėl renkatės pažintines keliones, ir nepaisant to ar važiuosite iš vieno miestelio į kitą, kirsite keletos valstybių sienas, tai tikrai bus neapsakomai didžiulė emocijų dozė jums.
Apie aktyvaus laisvalaikio leidimo formas galima būtų kalbėti nesustojant ir aptarti jų vienu kartu neįmanoma, tačiau geriausia ne kalbėti, o mėgautis tuo, ką gali patirti. Taip ir pirmadienio rytas bus lengvesnis, ir savaitės pabaiga greitesnė, o atostogos pilnos netikėtumų, juk realizuoti savo energiją ir bent trumpam atsiriboti nuo darbo nėra sunku, tik reikia atrasti tą nišą, kuri suteiktų malonumą. Turbūt daugelis sutiks, kad aktyvus laisvalaikis atima daug jėgų, bet yra kita medalio pusė – už šią auką būsite apdovanoti naujais atradimais, pojūčiais, prisiminimais, o taip turtinamas dvasinis pasaulis, dėka jo stiprėja pasitikėjimas savo jėgomis darbe ir, žinoma, sveikata, kuri už viską brangiausia.
RASA KUZMINSKAITĖ
