Kaip pranešė Kultūros ministerija, ketvirtadienį (01.16) Vyriausybė pritarė Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama suteikti pagrindą kultūros paveldosaugos sistemos reformai.
Ši reforma leis kultūros vertybių savininkams disponuoti įsigytu turtu pagal iš anksto žinomus ir skaidrius reikalavimus, suderinti visuomenės ir verslo interesus.
Dėl neracionaliai paskirstytų kultūros vertybių apsaugos ir tvarkymo funkcijų tarp ministerijų, apskričių ir savivaldybių institucijų, vangiai vykdomų kontrolės funkcijų, menkai tvarkoma kultūros vertybių apskaita, tinkamai neįteisintų jų apsaugos reikalavimai kultūros vertybių savininkai dažnai nežino, ką konkrečiai reikia saugoti. Nepagrįstai supriešinami paveldosaugos ir verslo interesai.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymu siekiama sukurti paveldosaugos valdymo ir reguliavimo sistemą, kuri suderintų urbanistinės plėtros ir paveldosaugos, visuomenės ir paveldo savininkų interesai. Siekiama taip pat racionaliai paskirstyti funkcijas tarp Kultūros ir Aplinkos ministerijų, apskričių bei savivaldybių - joms bus teikiama daugiau teisių ir atsakomybės.
Įstatymo pakeitimo įstatymas leis mūsų teisinę bazę suderinti su Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija, Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, Tarptautine paminklų ir kompleksų konservavimo ir restauravimo chartija, Europos Sąjungos šalių reikalavimais.
Paveldosauginiai reikalavimai taps įteisinami įstatymo nuostatomis, o ne tik Kultūros vertybių apsaugos registre. Tai neleis valstybės tarnautojams kelti nepagrįstus reikalavimus, be to, kultūros vertybėms taikomi apribojimai bus registruoti nekilnojamojo turto registre ir savininkui žinomi iš anksto. Įvedama paprastesnė projektų derinimo, statybos leidimų išdavimo tvarka, suformuojama verslui palanki aplinka.
Šiame teisės akte taip pat pabrėžiama, jog remiantis Europos šalių praktika, kultūros vertybės išsaugojimas yra ne tik jos savininko, bet ir valstybės rūpestis. Todėl šis įstatymas numato, jog valstybės biudžeto lėšomis kultūros ministro patvirtinta tvarka gali būti kompensuojama iki 50 proc. ne valstybei priklausančių, visuomenės lankymui atvirų kultūros paminklų ir iki 30 proc. kultūros paveldo objektų būtinų tvarkymo darbų išlaidų.
Taip pat ketinama pertvarkyti susijusias paveldosaugos institucijas, plečiant tarptautinius ryšius bei ruošiantis panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Kultūros paveldosaugos sistemos reformos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 13 d. nutarime Nr. 288 “Dėl kultūros paveldosaugos sistemos pertvarkymo koncepcijos”. Pertvarkymo koncepcijoje teigiama, jog dabartinė kultūros paveldo apsaugos sistema yra uždara, žinybinė, jos valstybinis valdymas nėra integruotas į aplinkos apsaugą, teritorijų planavimą, statybas, nekilnojamojo turto naudojimo procesą.
