Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas penktadienį (03.21) sustabdė Klaipėdos dirbančio pensininko Eugenijaus Stasyčio bylos nagrinėjimą ir kreipėsi išaiškinimo į Konstitucinį Teismą. Pensininkas padavė į teismą valstybę ir paprašė išmokėti jam dalį pensijos, kurios jis negavo, prieš porą metų sumažinus dirbančių pensininkų pensijas.
Sausio 31 dieną Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė šio pensininko skundą, kuriame jis prašė grąžinti per dvejus metus neišmokėtos pensijos dalį - 6 111 litų 67 centus, kompensuoti 300 litų moralinę žalą bei atlyginti 400 litų teismo išlaidų.
Dalį pensijos E. Stasytis prarado, kai Seimas 2001 metų gegužę priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, sumažinančias pensijas dirbantiems pensininkams. E. Stasytis dirba transporto bendrovėje vairuotoju.
Tačiau pernai lapkritį Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad kai kurios minėto įstatymo nuostatos yra antikonstitucinės, šių metų sausį Seimas panaikino straipsnį, kuriuo anksčiau buvo ribojamas pensijų mokėjimas dirbantiems pensininkams.
Šio straipsnio galiojimą dar pernai lapkritį savo nutarimu sustabdė Konstitucinis Teismas.
Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatos, nustatančios apribojimus gauti visą paskirtą ir iki tol mokėtą senatvės pensiją pensininkams, turintiems draudžiamųjų pajamų, prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu asmeniui senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, negalima nutraukti jos mokėjimo arba mažinti jos dydžio, nes taip būtų pažeista asmens teisė į nuosavybę, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe bei teise.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas sausio 31 dieną nusprendė, kad Klaipėdos "Sodros" darbuotojai, nemokėdami visos pensijos E. Stasyčiui, elgėsi pagrįstai pagal tuo metu galiojančius įstatymus.
E. Stasytis su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir apskundė j į Vyriausiajam administraciniam teismui.
Išnagrinėjęs pensininko apeliacinį skundą, Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar kai kurios Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėdama bylą konstatavo, kad teismas, vykdydamas teisingumą, saistomas Seimo priimamų įstatymų. Kartu Seimui tenka pareiga sukurti efektyvią pažeistų nuosavybės teisių gynybos mechanizmą. Įstatymą turi būti nukreipti ne tik į nuosavybės gynimą ateityje, bet jais turi būti numatoma ir pažeistos nuosavybės atkūrimo tvarka.
Reaguodamas į Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 dienos nutarimą, Seimas šiemet sausio 16 dieną priėmė Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, tačiau nenumatė neišmokėtų pensijų grąžinimo tvarkos.
Tokiu būdu efektyvus pažeistų nuosavybės teisių gynybos mechanizmas įstatyme nebuvo nustatytas, mano teismas.
Teismo manymu, demokratinius principus ir pagarbą žmogaus teisėms pripažįstančioje valstybėje nepateisinama tokia padėtis, kai nustatoma, kad teisė į nuosavybę yra pažeista, bet Konstitucijoje numatytos priemonės teisei ginti - nuosavybės teisės saugančio įstatymo nepriima. Toks neatitikimas tarp deklaruojamų vertybių ir realių veiksmų gali kelti abejonių valstybėje naudojamo žmogaus teisių apsaugos mechanizmo efektyvumu.
Dėl pensijų dalies nemokėjimo buvo nuspręsta įstatymu, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Išplėstinei Vyriausiojo administracinio teismo kolegijai kilo abejonė, ar dėl to valstybei neatsiranda pareiga, gerbiant privačios nuosavybės gynimą kaip konstitucinį principą, imtis adekvačių priemonių, kad pažeistos nuosavybės teisės būtų atstatytos. Tokia pareiga, teismo manymu, pirmiausia turėtų tekti Seimui, kurio priimami įstatymai sudaro efektyvios teisminės gynybos prielaidas.
Dėl šios priežasties Vyriausiasis administracinis teismas sustabdė bylą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
BNS
