REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pagal versle dirbančių tyrėjų skaičių Lietuva tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių užima paskutinę vietą. Analitikų teigimu, mokslininkų nedalyvavimas versle rodo niūrias mūsų šalies ūkio perspektyvas - aukštųjų technologijų sektorius nesiplės ir Lietuva neteks vienintelės galimybės patekti į turtingųjų šalių grupę.

REKLAMA
REKLAMA

Statistika – iškalbinga

Mokslininkų Lietuvoje netrūksta. Eurostato skelbiamais 2003 metų duomenimis, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenkantis tyrėjų skaičius buvo tik 1,5 karto mažesnis nei ES vidurkis. Tačiau kalbant apie tyrėjus versle, vaizdas yra daug liūdnesnis – Lietuvos rodiklis buvo 10 kartų mažesnis už ES vidurkį (paskutinė vieta tarp visų ES narių).

REKLAMA

To paties Eurostato duomenimis, Lietuvoje verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 2003 metais siekė vos 0,14 proc. BVP, o visoje ES – 1,26 proc.

Ši iškalbinga statistika pateikiama praėjusią savaitę banko „Nord/LB Lietuva“ paskelbtoje ūkio sektorių apžvalgoje. Banko analitikai perspėja, kad jei situacija nesikeis, smuks Lietuvos ekonomikos konkurencingumas.

„Ateityje konkuruoti su Azijos įmonėmis vidutinės kokybės vartojimo prekių gamyboje bus vis sunkiau. Būdama beveik vien tradicinių pramonės šakų produkcijos eksportuotoja, Lietuva akivaizdžiai rizikuoja, nes tampa pernelyg priklausoma nuo žaliavų ir energetinių išteklių tiekimo. Tik inovacijomis pagrįstas konkurencingumas suteiks Lietuvai galimybę patekti į turtingųjų šalių grupę“, – pabrėžė banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

REKLAMA
REKLAMA

Ir verslas silpnas, ir specialistų nėra

Perspektyva konkuruoti pigia darbo jėga su Kinija nėra pati patraukliausia. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kas trukdo Lietuvos verslui daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Visų pirma reikia pripažinti, kad Lietuvos verslas yra silpnokas. Kaip „Omni.lt“ sakė R. Rudzkis, verslas mūsų šalyje įsibėgėja tik dabar. Ekonomisto manymu, atsigavęs verslas turėtų samdyti daugiau mokslininkų – jei ne išradimams daryti (tą sau gali leisti tik transnacionalinės korporacijos), tai bent jau nusipirktiems išradimams pritaikyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Rudzkio teigimu, tokia mūsų šalies mokslininkų potencialas kol kas išnaudojamas tik dviejose aukštųjų technologijų šakose: biotechnologijų ir lazerių pramonėje.

Vis dėlto palyginti plona Lietuvos verslininkų piniginė nėra vienintelė priežastis, stabdanti aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Mokslo ir inovacijų komiteto pirmininkas Juozas Gecevičius patikino, kad šiandien mūsų šalies verslo įmonėse vykdomų plėtros ir modernizacijos darbų apimtys leidžia investuoti į inovacijas. Tačiau tam trukdo menkas pačių mokslininkų aktyvumas bendraujant su pramone ir verslu.

REKLAMA

„Šio aktyvumo neskatina dabartinė šalies mokslo darbuotojų vertinimo sistema – vertinama tik pagal publikacijas, o ne pagal savo darbo rezultatų įgyvendinimą“, – dar vieną mažo tyrėjų skaičiaus versle priežastį nurodė J. Gecevičius.

Žinoma, mokslininkų motyvacijos trūkumą galima būtų pašalinti pasiūlius dosnų atlygį. Tačiau yra dar viena bėda – verslininkai Lietuvoje neberanda reikalingos kvalifikacijos specialistų.

Kaip „Omni.lt“ sakė biotechnologijų bendrovės „Fermentas“ mokslo direktorius Arvydas Janulaitis, tam tikrų sričių specialistų Lietuvos verslininkams tenka ieškotis užsienyje. Mokslininkas prognozuoja, kad ateityje situacija taps dar sudėtingesnė, nes Lietuvos universitetai, nesiimant adekvačių priemonių, vis labiau praras galimybę vykdyti aukštosioms technologijoms reikalingų specialistų magistrantūros studijas.

REKLAMA

Kaip paaiškino A. Janulaitis, mūsų šalies aukštosiose mokyklose jau dabar trūksta dėstytojų ir mokslininkų, kurie galėtų paruošti paklausius specialistus. Viena iš to priežasčių – dalis Lietuvos mokslininkų išvyko dirbti į užsienį.

„Kaip anksčiau vykdavo karai dėl vergų ir žaliavų šaltinių, taip dabar vyksta karas dėl protų. Ir mes jį akivaizdžiai pralaimime“, – apgailestavo A. Janulaitis.

Reikalinga ilgalaikė strategija

Visi „Omni.lt“ kalbinti pašnekovai sutiko, kad numesti tiltą tarp verslo ir mokslo yra Lietuvos Vyriausybės užduotis. Valdžia privalo parengti ilgalaikę šalies ūkio raidos strategiją ir nurodyti ekonomikos plėtros prioritetus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak A. Janulaičio, nors yra parašyta strategijų, kuriose pateikta ilgalaikės ūkio plėtros vizija, šių strategijų įgyvendinimas iki šiol buvo tik „imitaciniai dalykai“. „Dabar iš esmės sprendžiami ir gesinami tik šios dienos gaisrai“, – teigė mokslininkas.

A. Janulaitis nurodė, kad Vyriausybė turėtų sukurti vieną ar dvi „vertikalias programas“: pasirinkti prioritetinę aukštųjų technologijų gamybos sritį ir ją vystyti, pradedant nuo reikalingų specialistų paruošimo aukštosiose mokyklose ir baigiant verslo inkubatorių kūrimu. Be to, būtina numatyti kryptingas priemones, kurios leistų pritraukti į Lietuvą pasaulines kompanijas, dirbančias toje srityje.

REKLAMA

Atrodo, kad Vyriausybė pastaruoju metu ėmė suvokti šios problemos rimtumą. Šių metų balandį Vyriausybė sudarė ministro pirmininko vadovaujamą Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisiją (http://www.lrv.lt/kairys_meniu/mokslo_komis/n0366.pdf), kuri savo veikla turėtų prisidėti prie Lietuvos mokslo potencialo ir ūkio konkurencingumo didinimo. Be to, šiuo metu yra rengiamas ir Mokslo, technologijų ir inovacijų valstybinio skatinimo programos projektas.

Belieka tikėtis, kad ši iniciatyva neliks vien „popierinė“ ir Airijos, Suomijos ar Estijos pasiekimai ateityje Lietuvai nebeatrodys kaip gražus, tačiau nepasiekiamas miražas.

Povilas Žielys ([email protected])

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų