Pagal audito bendrovės „KPMG Baltics“ siūlymus atlikta Vyriausybės kanceliarijos pertvarka padės atsisakyti šakinio klausimų dubliavimo su ministerijomis ir leis valstybės biudžetui sutaupyti 4 mln. litų. Šią instituciją numatoma pertvarkyti į Ministro Pirmininko tarnybą, kuri užsiims strateginiais klausimais.
Vyriausybės kanceliarijoje dirbo 244 žmonės, 3 etatai buvo laisvi, o po reformos etatų skaičius turėtų sumažėti apie 50.
Seimui teikiamuose Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimuose siūloma patikslinti nuostatas, susijusias su Vyriausybės kanceliarijos pavadinimo keitimu. Vietoj Vyriausybės kanclerio (karjeros valstybės tarnautojo) bus įsteigta Ministro Pirmininko kanclerio - politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybė, kurį skirtų Premjeras. Siekiama sustiprinti kanclerio įgaliojimus ir funkcijas, kad būtų veiksmingai įgyvendinama Vyriausybės programa. Manoma, jog Premjerui bus suteiktos didesnės galimybės tiesiogiai inicijuoti reformas ir daryti joms įtaką, o Ministro Pirmininko tarnybai - dalyvauti koordinuojant jų įgyvendinimą.
Siūloma panaikinti besidubliuojančias su Teisingumo ministerija Vyriausybei pateiktų teisės aktų projektų vertinimo funkcijas. Europos Sąjungos politiką formuotų viena institucija - Užsienio reikalų ministerija.
Ministro Pirmininko kanclerio pavaduotojas bus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės karjeros tarnautojas, kurį skirs Premjeras. Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma priskirti Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio koordinavimo ir Reformų departamentų direktorius prie politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, juos taip pat skirs Premjeras.
Taip pat siūloma įteisinti galimybę politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams suteikti kvalifikacinę klasę, kaip ir karjeros valstybės tarnautojams.
„Vyriausybės kanceliarija turi tapti strateginiu padaliniu. Bus sustiprinta Ministro Pirmininko tarnyba, o ministerijoms perduota daugiau atsakomybės“, - yra sakęs Premjeras Andrius Kubilius.
