REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad nėra jokių pateisinamų motyvų poste likti kadenciją baigusiems teisėjams.

REKLAMA
REKLAMA

Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas ar šio teismo skyrių vadovai, kurių įgaliojimo laikas yra pasibaigęs, turi būti atleisti iš pareigų. Nėra jokių konstituciškai pateisinamų aplinkybių, dėl kurių teisėjai išsaugotų savo postus. Tokį verdiktą vakar paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), į kurį išaiškinimo šiuo klausimu kreipėsi prezidentas Valdas Adamkus. Pagrindinė priežastis, paskatinusi prezidentūrą griebtis gelbėjimosi šiaudo, - beveik metus Seime besitęsianti AT pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo istorija.

REKLAMA

Tačiau kai kurie visuomenės veikėjai mano, kad kištis į prezidento ir Seimo reikalus šiuo atveju KT apskritai nederėjo.

Negali būti atotrūkio.

Prezidentas prašė KT išaiškinti, ar laisvas Seimo nario mandatas, be kita ko, reiškia ir tai, kad parlamentaras gali balsuoti taip, kad Seimo atleidžiami AT pirmininkas bei AT skyrių vadovai pasibaigus jų įgaliojimų laikui nebūtų atleidžiami iš pareigų. V.Adamkus taip pat norėjo sužinoti, ar egzistuoja kokios nors aplinkybės, konstituciškai pateisinančios Seimo nario sprendimą neatleisti kadenciją baigusių teisėjų, ir ar toks parlamentaro sprendimas yra suderinamas su jo pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus.

REKLAMA
REKLAMA

„Pagal Konstituciją Seimas, taip pat kiekvienas Seimo narys yra saistomi Konstitucijos ir įstatymų. Taigi nei Seimas, nei Seimo nariai negali ignoruoti ne tik Konstitucijos, bet ir įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, nustatančio AT pirmininko ar šio teismo skyriaus pirmininko įgaliojimų (kadencijos) trukmę“, - vakar pareiškė KT. Teismas taip pat pabrėžė, kad Seimo nario mandatas yra laisvas, kita vertus, jis negali būti tapatinamas su „Seimo nario laisvu veikimu vien savo nuožiūra, ignoruojant Konstituciją, nes tarp Seimo nario nuožiūros bei sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų bei jos saugomų ir ginamų vertybių negali būti atotrūkio“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bloga tendencija

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras prognozuoja, kad KT išaiškinimas padės parlamentarams apsispręsti, kaip balsuoti svarstant V.Greičiaus atleidimo klausimą. Komiteto vadovas mano, kad į posėdžių darbotvarkę jis greičiausiai bus įtrauktas po birželį vyksiančių rinkimų. „Tuomet jau bus du svarūs argumentai - KT išaiškinimas ir naujas prezidentas - balsuoti kitaip negu iki šiol“, - sakė S.Šedbaras. Parlamentaras mano, kad V.Greičius galėtų būti siūlomas dar vienai kadencijai. „Tam nėra jokių teisinių kliūčių. Bet čia jau prezidento apsisprendimas“, - teigė S.Šedbaras.

REKLAMA

Pasak Pilietinės visuomenės instituto vadovo Dariaus Kuolio, KT šiuo atveju apskritai neturėjo kištis į prezidento ir Seimo santykius. „KT pasiryžimas nagrinėti klausimą dėl laisvo Seimo nario mandato suvaržymo yra kišimasis į parlamentinę demokratiją, tai sukelia labai negerą precedentą“, - teigė D.Kuolys. Jo teigimu, visi supranta, kad problema ne kadenciją baigusio AT pirmininko atleidimas, o naujojo skyrimas. „Prezidentas į šį postą pasiūlė Joną Prapiestį - su EBSW istorija susijusį teisininką“, - priminė D.Kuolys. Kadangi dalis Seimo labai aiškiai parodė, kad nenori šio kandidato, prezidentas problemą ryžosi spręsti kitais būdais, į išskirtinai savo ir parlamento reikalą įveldamas KT. „Akivaizdu, kad ir šįkart įtakingos politinės teisininkų ir verslo grupės pasinaudojo KT ir prezidentu. Tai labai nesmagi tendencija“, - teigė vienas Piliečių santalkos vadovų.

REKLAMA

Reikėjo tartis

Vienas iškiliausių civilinės teisės žinovų, prieš trejus metus savo noru pasitraukusių iš AT teisėjo pareigų, advokatas Valentinas Mikelėnas mano, kad dabartinę situaciją sukėlė abiejų pusių politinės kultūros stoka. „Jau pirmas prezidentūros žingsnis buvo klaidingas. Institucijos turi viena kitą gerbti“, - sakė advokatas. Pasak teisininko, kad V.Greičiaus kadencija baigiasi, niekam nebuvo paslaptis. Todėl tartis bei derėtis su Seimo frakcijomis dėl naujo AT vadovo prezidentūra galėjo pradėti gerokai anksčiau. „Viską sudėlioti į savo vietas buvo galima ramiai“, - teigė V.Mikelėnas.

Buvusios kadencijos Seimas šalies vadovo dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo iš AT vadovo pareigų atmetė du kartus. Trečiajam V.Adamkus dekretui dėl V.Greičiaus atleidimo po pateikimo pritarė naujasis Seimas, tačiau dar liko nutarimo svarstymo ir priėmimo procedūros.



Raimonda Ramelienė ;

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų