Anekdotų karalius Raimondas Šilanskas praėjusį šeštadienį atvažiavo į Aukštadvarį upėtakių. Labai norėjo apžiūrėti jų tvenkinius, - po koncerto tiesiu taikymu atburzgė, bet veltui.
Ne kasdien į Aukštadvarį karaliai atvažiuoja, tad R.Šilanską pakely sutikusi vietinė moteriškė iškart nušvito. Kai anekdotų karalius prakalbo - toji savaime šypsotis ėmė.
Vis dėlto ne pokštauti į Aukštadvarį buvo atvykęs R.Šilanskas. Norėjo jis surasti legendinius Mongirdų dvaro upėtakių tvenkinius, bet suko suko ratus ir nerado. Tada vietinę susistabdė, klausė kelio. Deja, moteris turėjo svečią nuvilti - ji buvo girdėjusi, kad tvenkinių šeimininkai bankrutavo. "Na va - o mes šitokį kelią sukorėm!" - nusiminė R.Šilanskas.
Suintriguoti žuvies paieškų istorijos, nutarėme anekdotų karalių plačiau pakamantinėti: kuo Aukštadvario upėtakiai tokie ypatingi, kad dėl jų į ilgą kelią leistis vertėjo? Kokiai šventei humoristui jų prireikė? Ir apskritai - ar artistai šiais krizės laikais dar gali sau leisti upėtakius?
"Aš krizės nejaučiu. Man krizė siejasi su žodžiu "krizenti". Šventė po šventės, renginys po renginio - dirbu išsijuosęs, meškerioti nėr kada", - greituoju bėrė R.Šilanskas, užtiktas laidos filmavime.
Jis patvirtino, kad tikrai Aukštadvaryje žuvies plotų dairėsi. "Važiavome po koncerto iš Vilniaus į Birštoną, užsukome pasižiūrėti tų tvenkinių. Niekad anksčiau ten nesu buvęs, norėjau pamatyti. Pirmąkart gyvenime važiavau ir... nenuskilo. Žmonės sakė, tvenkiniai bankrutavo", - atsiduso R.Šilanskas, didis vandens ir žuvies mėgėjas.
Jurga KLIMAITĖ-RIEBLING
