Vėluojantys atlyginimai ir lėšų stygius ligoniams gydyti. Tokiomis problemomis gyvena kai kurios šalies savivaldybės, mat už mistinių statistinių pacientų gydymą mokami milijonai litų jau ne vienerius metus keliauja pro šalį.
Susidariusią padėtį galėtų išspręsti sureguliuoti pacientų srautai, tačiau sveikatos politikai finansinę padėtį taisys kitaip – apkraudami šalies gyventojus papildomais mokesčiais, rašo „Respublika“.
Milijonai litų jau ne vienerius metus keliauja ne ten, kur turėtų, nes mokami ligoninėms už mistinius statistinius pacientus.
Gydytojai nerimauja, kad dėl tokios „tvarkos“ gali pritrūkti pinigų atlyginimams.
Tuo tarpu sveikatos politikai planuoja finansinę padėtį taisyti įvesdami papildomus mokesčius pacientams.
Trūks 15 mln. litų
Praėjusią savaitę sostinės didžiųjų gydymo įstaigų vadovai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Vytautas Mockus kreipėsi į šalies sveikatos sistmai vadovaunačius asmenis nerimaudami, kad dėl pasenusios lėšų už paslaugas skirstymo tvarkos vien Vilniaus gydymo įstaigų suteiktoms paslaugoms apmokėti pritrūks apie 15 mln. litų.
Jų teigimu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos teritorinėms ligonių kasoms skaičiuojamos pagal formulę, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra statistinis gyventojų skaičius. Ta formulė iš esmės yra gera, tačiau nebeatspindi tikrovės. Būtina keisti vieną jos dėmenį - gyventojų skaičių.
Kaip „Respublikai“ sakė V. Mockus, dar ligonių kasų kūrimo pradžioje buvo svarstoma, kaip teritorinėms ligonių kasoms, aptarnaujančioms tam tikros teritorijos gyventojus, pagrįstai padalyti PSDF lėšas. Padedant skandinavams lėšoms apskaičiuoti buvo sukurta ir patvirtinta speciali formulė. Viena jos sudedamoji dalis - statistinis gyventojų skaičius.
Statistinis gyventojų skaičius, kuriuo iki šiol vadovaujamasi, atsirado po visuotinio gyventojų surašymo 2001 m. Iki dabar jo duomenys šiek tiek koreguojami registruojant gimimus ir mirtis, taip pat atisžvelgiant į savanorišką gyvenamosios vietos deklaravimą.
Tačiau faktas tas, kad per pastaruosius aštuonerius metus į didmiesčius, ypač į Vilnių, iš visų šalies miestų ir miestelių suvažiavo dešimtys tūkstančių žmonių. Tad ir medicinos pagalbą jie gauna čia, nes čia prisirašė poliklinikose ir šeimos sveikatos centruose. Tačiau kaip statistiniai gyventojai jie „tebegyvena“ savo miestuose ir miesteliuose. Vadinasi, skirstant PSDF biudžeto lėšas teritorinėms ligonių kasoms, į tų miestų ir miestelių TLK už juos nukeliauja pinigai.
Vilniaus TLK, analizuodama gyventojų judėjimą tarp skirtingų TLK veiklos zonų, pastebėjo, prisirašiusių prie sveikatos priežiūros įstaigų ir statistinis gyventojų skaičius tam tikruose rajonuose smarkiai skiriasi.
Pavyzdžiui, Vilniaus TLK veiklos zonoje 2004 m. prisirašiusiųjų prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų žmonių buvo 13 tūkst. daugiau nei statistinių gyventojų, 2005 m. - 24 tūkst. daugiau, 2006 m. - 38 tūkst. daugiau, o šių metų sausio 1 d. - jau 58 tūkst. daugiau.
Visos Lietuvos mastu šis neatitikimas siekia 72 tūkst. gyventojų.
„Esame įsitikinę, kad skirstant PSDF lėšas sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti reikėtų vadovautis tikrais duomenimis, o ne kažkokiais mistiniais statistiniais, kurie kuo toliau, tuo labiau neatitinka tikrovės, - sakė V. Mockus. - Netvirtinu, kad prisirašiusiųjų prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų skaičius yra tikslus, tačiau jis nepalyginti tikslesnis nei statistinis“.
„Deserto“ atsisakyti nesinori
Vilniaus gydymo įstaigų vadovai įsitikinę, kad PSDF biudžeto lėšų skirstymo principas turi būti pakoreguotas - formulėje vietoj statistinio gyventojų skaičiaus turi būti naudojamas prie priminė sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusiųjų gyventojų skaičius. Tik taip galima sumažinti skirtumą tarp faktiškai suteiktų paslaugų skaičiaus ir teorinio lėšų paskirstymo.
Toks siūlymas nuskamba ne pirmą kartą - dar 2006 m. birželį Seimo Sveikatos reikalų komitetas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą ir atkreipė dėmesį į tokią situaciją. Tačiau iki šiol niekas nepasikeitė.
„Problema nesprendžiama todėl, kad iš penkių TLK net keturiose žmonių mažėja ir tik penktoje, Vilniaus TLK, - jų daugėja, - sakė V. Mockus. - Tad šiame virvės traukime mes esame vieni prieš keturis. O kur dar visokios povandeninės srovės, kiti niuansai, apie kuriuos šiuos klausimus sprendžiantieji aukščiausiu lygmeniu nelinkę garsiai kalbėti“.
Vilniaus TLK skaičiavimais, jei būtų tiksliai įvertinti visos Lietuvos duomenys, naujai perskaičiuotos PSDF lėšos Vilniaus TLK padidėtų 14,2 mln., Kauno TLK - 4,8 mln., Klaipėdos TLK - 346 tūkst., tačiau Šiaulių TLK sumažėtų 6,5 mln., o Panevėžio TLK - net 12,8 mln. litų.
„Paradoksalu, bet apskaičiavus lėšas pagal prisirašiusių žmonių skaičių Vilniaus zonai suma padidėtų apytiksliai tiek, kiek reikia tam minimaliam išgyvenimui, kad nemažėtų pinigai medikų atlyginimams – kaip sakant, kad užtektų pinigų duonai, - sakė Vilniaus TLK vadovas. – Tačiau jeigu ir toliau pinigai bus skirstomi pagal seną tvarką, Vilniaus zonoje trūks pinigų net duonai, o kitose dar ir desertui liks. Sunkmečiu tai tikrai nėra solidaru. Todėl ir siūlome tvarką keisti taip, kad visiems užtektų bent duonai“.
V. Mockaus teigimu, šiuo metu realiausiai atrodo pereinamojo laikotarpio siūlymas: TLK biudžetą suformuoti prie sveikatos priežiūros įstaigų pernai suteiktų paslaugų apmokėjimo fakto pridedant papildomą sumą, kuri reikalinga užtikrinti, kad gydytojų atlyginimai nemažėtų.
Tačiau net ir tada visos teritorinės ligonių kasos, išskyrus Vilniaus, gautų mažiau nei pernai. Vilniaus TLK tokiu atveju gautų 14 mln. daugiau, tačiau Kauno TLK netektų beveik 6 mln., Klaipėdos TLK - 5 mln., Šiaulių TLK - 4,5 mln. Panevėžio - beveik 2 mln. litų.
Komentaras
Algis Čaplikas
Sveikatos apsaugos ministras
Sutinku, kad problema yra, nenormalu, kad lėšos skirstomos vadovaujantis prieš nežinia kiek metų atlikto gyventojų surašymo duomenimis. Šį klausimą jau svarstėme su Valstybinės ligonių kasos vadovybe. Mano įsakymu Valstybinė ligonių kasa artimiausiu laiku turi parengti įsakymo pakeitimą, kuriuo vadovaujantis ateityje būtų pereita prie finansavimo pagal realų ligonių skaičių.
Tačiau planuojama nustatyti metų ar dviejų pereinamąjį laikotarpį, kad permainos nebūtų didelis smūgis rajonų ligoninėms. Iš pradžių bus įvestas tam tikras išlyginimo koeficientas, kuris padės vėliau gražiai pereiti prie faktinio ligonių skaičiaus.
Aida Valinskienė
