Sausio 22 d. JAV prezidentas B. Obama pasirašė įsaką dėl Gvantanamo sulaikymo centro, kuriame kalinami įtariamieji terorizmu, uždarymo „kuo greičiau ir ne vėliau kaip per metus“.
Dar 2006 m. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino JAV administraciją uždaryti Gvantanamo bazę užtikrinant, kad sulaikytieji nebus grąžinti į šalis, kuriose jiems gali grėsti susidorojimas. EP pabrėžė, kad kiekvienam kaliniui turi būti taikomos tarptautinės humanitarinės teisės normos ir užtikrintas nepriklausomas nešališkas teismas.
Kai kurios Europos Sąjungos valstybės (pvz. Portugalija) paskelbė, kad svarstytų JAV prašymą dėl dalies kalinių laikymo savo teritorijoje. Lietuva taip pat pranešė, kad galėtų apsvarstyti tokį prašymą.
Tačiau vakar vykusios sėsijos metu, EP nariai nerado bendros pozicijos šiuo klausimu. Dauguma kalbėjusiųjų sveikino naujojo JAV prezidento B. Obamos pasiryžimą uždaryti Gvantanamo kalėjimą, tačiau ne visi pritarė jo kalinių priėmimui ES šalyse.
Padėtį sunkina ir tai, kad jau pasitvirtino keli atvejai, kai iš kalėjimo paleisti kaliniai vėl užsiimdavo teroristine veikla. Dalis jų buvo pakartotinai suimti vykdant nusikaltimus.
Čekijos ministro pirmininko pavaduotojas Europos reikalams Alexandr Vondra teigė, jog sprendimas uždaryti Gvantanamo kalėjimą ir atsisakyti abejotinos praktikos leis pagerinti ES ir JAV santykius. Jis taip pat padės sustiprinti transatlantinį bendradarbiavimą – ne tik kovojant su terorizmu, bet ir kitose srityse. Pasak ministro, nors sprendimus dėl galimo kalinių priėmimo turės priimti pačios šalys, Europos Sąjungai būtų gerai laikytis „bendro politinio atsako“ ir koordinuoti valstybių veiksmus.
ES teisingumo komisaras Jacques Barrot teigė, jog Gvantanamo kalėjimo egzistavimas „pasitarnavo teroristams“, todėl jo uždarymas yra sveikintinas. Nors dar negauta oficialaus JAV prašymo, o ES kompetencija šioje srityje ribota, Sąjunga sieks laikytis bendros pozicijos dėl Gvantaname laikytų asmenų priėmimo, teigė komisaras.
Kalbėdamas apie įtarimus dėl neteisėto JAV CŽV vykdyto asmenų sulaikymo ir gabenimo Europoje, J. Barrot pažymėjo, jog „tiesa turi būti nustatyta“, kad ateityje tai nepasikartotų. Kalbėtojas pasidžiaugė, kad Lenkijoje dėl to jau iškelta baudžiamoji byla, o Rumunijoje padėtį pradėjo tirti šalies Senatas.
Europos liaudies partijos atstovas Hartmut Nassauer (Vokietija) ragino nepamiršti, kad Gvantaname laikyti asmenys „buvo ruošiami vykdyti teroro aktus“, o ES ir jos šalys „turi pareigą saugoti savo piliečius nuo potencialių teroristų“. Todėl, deputato nuomone, šiuo atveju Europos žmonių saugumas turėtų būti svarbesnis negu siekis padėti JAV atkurti teisingumą.
„Gvantanamas yra gėdos vieta. Tai vieta, kur žmonės buvo kankinami. Ji taip pat simbolizuoja tai, kad Vakarai ne visada laikosi savo propaguojamu idėjų“, – kalbėjo Socialistų frakcijos pirmininkas Martin Schulz (Vokietija).
„Nebus taip, kad iš Gvantanamo išleisti žmonės neribotai ir laisvai vaikščios mūsų gatvėmis“, – pridūrė EP narys. Jo nuomone, ES yra „teisinė bendruomenė“, todėl ji turi siekti ištaisyti padarytą neteisybę. Pasak deputato, JAV prezidentas B. Obama drąsiai pasiryžo šiam svarbiam simboliniam žingsniui, todėl ES turi jį paremti, nes taip ji padės „sustiprinti saugumą pasaulyje“.
Liberalų ir demokratų aljanso pirmininkas Graham Watson (Jungtinė Karalystė) taip pat sveikino B. Obamos sprendimą uždaryti Gvantanamo kalėjimą. EP nario nuomone, ES neturėtų palikti spręsti kalinių klausimo vien JAV – juk jie gali „nenorėti likti šalyje, kuri juos neteisėtai įkalino“. Deputatas pridūrė, jog ES turėtų šiuo klausimu „kalbėti vienu balsu“.
Sąjungos už tautų Europą atstovas Konrad Szymański (Lenkija) teigė, jog nors Gvantanamo kalėjimo egzistavimas ir prieštarauja tarptautinei teisei, „po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių laikai tapo kitokie“. EP nario teigimu, „kaliniai ten atsidūrė neatsitiktinai“, o paleisti jie vėl gali imtis nusikaltimų, todėl svarbu „izoliuoti asmenis, kurie kelia realią grėsmę“, o ES šalys turėtų priimti tik savo piliečius bei gyventojus.
Žaliųjų frakcijos atstovė Kathalijne Maria Buitenweg (Nyderlandai) pasidžiaugė, kad „ES teigiamai reaguoja į JAV prašymus“. Deputatė smerkė tai, kad „ES šalys padėjo JAV, kurių administracija elgėsi neteisingai“, ir ragino iki gali ištirti įtarimus dėl neteisėto kalinių laikymo ES šalyse. Savo ruožtu EP narė pridūrė, jog Gvantanamo kalėjimas nėra vienintelė tokio pobūdžio įstaiga – pavyzdžiui, panaši padėtis yra ir Bagramo kalėjime netoli Kabulo.
Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos atstovė Gabriele Zimmer (Vokietija) smerkė tai, kad „JAV pačios pažeidinėjo žmogaus teises, nors dėjosi jas ginančios visame pasaulyje“. Pasak deputatės, ES nuolat reikalavo pagerinti padėtį, o kai padėtis pradėjo keistis – pati ėmė dvejoti. „Negalime nusiplauti rankų“, – teigė EP narė ir pridūrė, jog „žmogaus teisės negali būti ginamos nieko nedarant pačiam“. G. Zimmer nuomone, ateityje reikėtų uždaryti ne tik Gvantanamo kalėjimą, bet ir visą JAV karinę bazę Kuboje.
Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos atstovas Nils Lundgren (Švedija) pasidžiaugė dėl pokyčių JAV politikoje. EP narys teigė, kad įtariamus teroristus svarbu teisti, o tie, kurie bus išteisinti, – neprivalo likti JAV, bet ir „ES neprivalo jų priimti“.
Tuo tarpu frakcijoms nepriklausantis deputatas Koenraad Dillen (Belgija) teigė, jog demokratija turi laikytis teisės viršenybės, bet ji „taip pat turi turėti priemonių kovoti su terorizmu“. EP narys pridūrė, jog ir „pati Kuba kaip valstybė yra kalėjimas, kuriame kali tūkstančiai kalinių"; panaši padėtis yra ir Kinijoje.
Tačiau Parlamente skambėjo ir daug griežtesni pasisakymai prieštaraujantys tam, kad ES būtų saugomi Gvantanomo kaliniai. „Šie kaliniai – tik pačių JAV atsakomybė“, – pabrėžė vokiečių krikščionis demokratas Manfred Weber.
„Jie įkūrė šį centrą. Kodėl Europa turėtų priimti žmones, kurie gali jai kelti grėsmę? JAV tiesiog privalo rasti sprendimą nekaltųjų atžvilgiu – Obama turi pats išspręsti savo problemas“, – tvirtina politikas.
Sąjungos už tautų Europą narys iš Danijos Mogens Camre prieštarauja idėjai dalį buvusių Gvantanamo belaisvių apgyvendinti Europoje. „Tai ne Europos problema. Neturime įsileisti teroristų – jų jau turime pakankamai. Šie žmonės yra pavojingi, juos reikia siųsti ten, iš kur jie kilę“, – savo pažiūrų neslepia europarlamentaras.
„Jie kelia grėsmę Europai ir visam pasauliui. Jei jie būtų nekalti, nesėdėtų Gvantaname. Būtų beprotiška juos įsileisti į Europą – juk jie žudys Europos piliečius“, – piktinasi europarlamentaras.
2007 m. vasario 14 d. EP priimtoje rezoliucijoje konstatuota, kad JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) lėktuvai įvykdė daugiau kaip tūkstantį skrydžių Europos oro erdve, o slaptos terorizmu įtariamų asmenų kalinimo vietos galėjo būti įrengtos ir Europos šalyse. Parlamentas taip pat sukritikavo kai kurių ES šalių pasyvumą šiuo klausimu.
Šių metų vasario 19 d. Parlamentas numato priimti rezoliuciją, kurioje įvertins ES ir jos šalių atsaką į šias išvadas. Tuo tarpu šį trečiadienį Parlamentas balsuos dėl rezoliucijos, kurioje ES šalys raginamos „būti pasirengusios priimti Gvantaname laikomus asmenis“ siekiant sustiprinti tarptautinę teisę bei laikytis humaniškumo.
