Vyriausybė su profsąjungomis ieško dialogo ir papildomų lėšų. Ieškodami būdų vykdyti valdžios prisiimtus įsipareigojimus, taip pat užlopyti „Sodros“ biudžeto skyles, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai vėl prabilo apie minimalaus darbo užmokesčio didinimą, rašo „Respublika“.
Pirmadienį Vyriausybėje įvyko ministro pirmininko iniciatyva surengtas pokalbis su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK), Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacijos (LDF) vadovais Artūru Černiausku, Aldona Jašinskiene ir Vydu Puskepaliu.
Pokalbyje taip pat dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė (SADM) Vilija Blinkevičiūtė bei finansų ministras Rimantas Šadžius, taip pat SADM viceministras Vytautas Žiūkas ir premjero patarėja socialinės politikos klausimais Giedrė Purvaneckienė.
Ieškoma lėšų
Kaip po susitikimo sakė V. Blinkevičiūtė, buvo tęsiamos derybos ir konsultacijos dėl „Sodros“ biudžeto. Ministrė pažymėjo, jog pavykę su profsąjungų atstovais sutarti, kad socialinės garantijos ir valdžios prisiimti įsipareigojimai negali būti mažinami, t.y. visos išmokos, taip pat ir motinystės bei tėvystės išmokos, turi būti mokamos.
SADM vadovės teigimu, dabar ieškoma būdų, kad tiems įstatymais prisiimtiems įsipareigojimams kitų metų biudžete atsirastų lėšų. Įvairūs būdai bus svarstomi šiandien vyksiančioje trišalėje taryboje.
Konsultacijos bus tęsiamos ir kitos savaitės antradienį vyksiančioje trišalėje taryboje. Vis dėlto tiek „Sodros“, tiek valstybės biudžetai bus svarstomi mažiausiai dar porą mėnesių, tad juos priimti galės tik naujasis Seimas.
Kaip vienas būdų surinkti pakankamai lėšų į „Sodros“ biudžetą buvo minimas minimalaus darbo užmokesčio kėlimo klausimas kitais metais.
Ministrės teigimu, Vyriausybės pozicija tam esanti paranki, mat minimalios algos didinimas duotų papildomai lėšų mažai uždirbantiems žmonėms, padidėtų įplaukos į „Sodrą“, taip pat savivaldybių biudžetus ir sveikatos draudimo fondą, ligonių kasas.
Susitikime taip pat buvo diskutuojama apie didesnę paramą "Sodros" biudžetui iš Valstybės biudžeto. Šiais metais iš Stabilizavimo fondo „Sodrai“ bus skirta 600 milijonų litų kaupiamiesiems pensijų fondams.
Trūko dialogo
V. Blinkevičiūtės teigimu, įgyvendinus susitikime svarstytas galimybes (minimalios algos didinimas, parama „Sodros“ biudžetui iš valstybės biudžeto, kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas, peržiūrėjimas, ar visi darbuotojai turi socialines garantijas, ir galbūt net socialinės aprėpties plėtimas), gali neprireikti ir papildomo tarifo „Sodrai“. „Respublika“ primena, kad, prabilus apie papildomą tarifą „Sodrai“, tam iškart ėmė prieštarauti tiek darbdaviai, tiek profesinės sąjungos.
Po šio susitikimo išplatintame pranešime ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas pripažino suklydęs: „Žinia apie 1 proc. „Sodros“ įmokų didinimą nepasitarus ir nediskutavus nebuvo teisinga“.
LPSK vadovas A. Černiauskas taip pat pažymėjo, kad vienas esminių šio susitikimo dalykų yra tai, kad prasidėjo dialogas su socialiniais partneriais, nes dėl jo nebuvimo kaip tik ir kilo minėtas triukšmas.
Anot V. Blinkevičiūtės, norint, kad nebūtų įvestas papildomas 1 proc. tarifas, turi būti surasta papildomų lėšų į „Sodros“ biudžetą, nes kitaip negalės būti vykdomi visi socialiniai įsipareigojimai. Pasak A. Černiausko, vien minimalios algos padidinimo neužteks, kad būtų užlopytos „Sodros“ biudžeto skylės.
Priešinasi Finansų ministerija
V. Puskepalio teigimu, padidinus darbo užmokestį, į „Sodros“ biudžetą tiesiogiai patektų papildomi 100 milijonų litų. LDF pirmininkas taip pat pridūrė, kad šiandien buvo aptarti ne visi papildomų pinigų gavimo variantai, anot jo, esanti ir antpelnių apmokestinimo galimybė. Tačiau tai esąs tolesnių veiksmų klausimas.
Nors visos pozicijos dar nėra gautinai suderintos, esama nemažai pozicijų skirtumų tarp profesinių sąjungų ir Finansų ministerijos.
„Finansų ministerija turėjo savo poziciją ir sakė, kad daug ko negalima daryti, o mes bandėm įrodyti, kad tai daryti galima“, – sakė LDF pirmininkas.
Anot jo, Finansų ministerija prieštarauja minimalaus darbo užmokesčio didinimui, nes tai esą pakenks smulkiajam verslui. „Neatsimenu istorijos, kad nors vienas verslininkas bankrutuotų dėl minimalios algos pakėlimo. To dar Lietuvoje nebuvo.
Tuo labiau kad mūsų minimali alga yra trečioje vietoje nuo galo – mes lenkiam tiktai Rumuniją ir Bulgariją. Mano manymu (padidinus algą – aut. past.), mažiau būtų mokama vokeliuose. Man keisčiausia, kad dėl to su verslininkais sutarėme, tačiau tam pasipriešino Finansų ministerija“, – sakė V. Puskepalis.
Tomas Andriukonis
