• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos rinktinės ir Sienos „Montepaschi“ lyderiui Rimantui Kaukėnui Pekino olimpiada – pirmoji. Kol kas tiek jam, tiek visai mūsų rinktinei reikalai Kinijoje klojasi kuo puikiausiai – pasiektos dvi pergalės. Prie abiejų jų  31-ų metų gynėjas prisidėjo svariai, bet kaip jam seksis toliau?

REKLAMA
REKLAMA

Iškart po pergalingai pasibaigusio mačo su Iranu R. Kaukėnas sutiko pasikalbėti su oficialiaus FIBA interneto puslapio žurnalistu ir pasidalinti savo mintimis bei įspūdžiais apie šias Olimpines žaidynes.

REKLAMA

- Rimantai, Olimpiadoje iškovojote jau dvi pergales iš eilės - lietuviai turbūt negalėjo tikėtis geresnio starto?

- Taip, pradžia iš tikrųjų nebloga, bet tai dar tik pati pradžia. Mums dar teks susitikti su daugybe stiprių komandų, tokių kaip Rusija, Kroatija ar Australija, tad lengva tikrai nebus. Olimpinės žaidynės – itin sunkus turnyras.

- Kiek daug pasitikėjimo savo jėgomis jums pridėjo pergalė prieš olimpinę čempionę Argentiną?

REKLAMA
REKLAMA

- Su argentiniečiais žaidėme labai gerai, bet pergalė, išplėšta paskutinėmis sekundėmis, mus privertė pagalvoti apie tai, ką galėjome padaryti dar geriau. Stengsimės gerinti savo žaidimą kiekvienose rungtynėse ir tikimės, kad tai mums pavyks. Argentina – puiki komanda, todėl esame laimingi, kad ją įveikėme.

- Kas lėmė pergalę mače su Irano krepšininkais, kurį laimėjote 99:67?

- Tiek gynyboje, tiek puolime prieš Iraną stengėmės būti agresyvūs. Primetėme jiems savo žaidimą ir tuo sėkmingai pasinaudojome, tai ir lėmė pergalę. Be to, bandėme sustabdyti jų aukštąjį vyruką Hamedą Ehadadį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Kita varžovė – Rusijos rinktinė, kuriai jūs, be abejo, norėsite atkeršyti už pralaimėjimą praėjusių metų Europos čempionate.

- Rusų komanda labai labai stipri. Jie laimėjo Europos pirmenybes ir turi ne tik puikius žaidėjus, bet ir pagarbos vertą trenerių štabą. Mes jiems nusileidome pusfinalyje ir to nepamiršome.

- Lietuviai į Pekiną atvyko be Dariaus Songailos. Kiek svarbus jis buvo jūsų rinktinei ir kaip tikitės kompensuoti jo netektį?

Songaila buvo vienas iš pagrindinių mūsų žaidėjų tiek gynyboje, tiek puolime. Neturėdami jo stengiamės šiek tiek daugiau nei anksčiau išnaudoti likusius krepšininkus. Bandome žaisti kietai ir agresyviai – pamatysime, kas iš to išeis. Negalime dairytis atgal ir gailėtis savęs, nors tai, kad jo nėra kartu su mumis, labai skaudi netektis. Pasistengsime padaryti viską, kas mūsų jėgose.

REKLAMA

- Rimantai, skirtingai nei Songaila, tu iki Olimpiados pradžios spėjai atsigauti po sunkios kelio traumos. Ar buvo sunku patekti į pagrindinę rinktinės sudėtį ir įgyvendinti savo svajonę žaisti Olimpinėse žaidynėse?

- Mano trauma buvo labai rimta, sausį net buvau operuotas – tam, kad atsigaučiau, man prireikė net keturių mėnesių. Paskui viskas ėjosi kaip iš pypkės. Sienos „Montepaschi“ klubas mane labai palaikė. Ekipos gydytojai ir treneriai rūpinosi manimi ir padėjo atgauti formą. Sugebėjau grįžti į aikštelę per Italijos atkrintamąsias varžybas ir dar ir dabar džiaugiuosi, kad man tai pavyko, nes šis sezonas buvo bent iš dalies išgelbėtas. Jei nebūčiau pradėjęs žaisti Italijoje, galbūt nebūčiau dalyvavęs ir Olimpiadoje, nes fiziškai atsigauti yra vienas dalykas, o prisiminti krepšinio įgūdžius – visai kas kita.

REKLAMA

- Rimantai, ar jau visiškai atsigavai po tos traumos?

- Negaliu pasakyti, kad jau 100 procentų esu sveikas. Kelis vis dar gyja. Būna visaip – ir geriau ir blogiau, bet dabar turiu būti susikaupęs tik ties vienu dalyku. Kai žaidžiu, negalvoju apie savo kelį.

- Rimantai, tu rodai didžiulį atsidavimą Lietuvos rinktinei. Ar galėtum pabandyti nusakyti žodžiais, koks yra jausmas atstovauti savo šaliai ir ką tau reiškia krepšinis?

- Man krepšinis, kartu su šeima, yra viskas. Man patinka žaisti jį ir, jei negalėčiau padėti savo šaliai, būtų labai skaudu. Ginti Lietuvos garbę – tai žaisti ne tik už save, bet ir už savo šeimą, draugus ir visą tautą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Ar tokie tavo žodžiai reiškia, kad Lietuvai atstovausi dar daug metų?

Tikiuosi, kad taip. Viskas priklausys nuo to, ar būsiu sveikas - juk negali žaisti su viena koja. Galiu užtikrinti tik tai, kad, jei negalėsiu padėti savo šaliai aikštelėje, padėsiu jai savo nuoširdžiu ir šiltu palaikymu.







„News Bridgepix“ nuotraukos

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų