REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mainais už Ignalinos AE darbo pratęsimą arba mažesnes rusiškų žaliavų kainas, Lietuva gali neboikotuoti Šiaurės dujotiekio.

REKLAMA
REKLAMA

Taip remdamasis neįvardintu Lietuvos valstybės pareigūnu teigia lenkų dienraštis  „Rzeczpospolita”. Anot dienraščio, apie tai bus kalbama ir rugpjūčio pabaigoje vyksiančio Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizito Lietuvoje metu. Buvęs Lenkijos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Pavelas Zalevskis teigė manąs, kad toks sprendimas Lietuvoje dar nepriimtas, bet galimas dalykas, kad politikai apie tai galvoja.

REKLAMA

„Lietuvai gali būti naudinga nebesipriešinti projektui, kurio nebeboikotuoja net Lenkijos vyriausybė, ir mainais gauti konkrečias nuolaidas, užtikrinančias energetinį saugumą”, - pastebi lenkų parlamentaras. Anot jo, Ignalinos AE darbo pratęsimas ir nebrangstant energija artėjant Seimo rinkimams būtų naudinga Vyriausybei ir padidintų socialdemokratų šansus naujoje vyriausybinėje koalicijoje.

Tuo metu „Rzeczpospolitos” kalbintas ūkio ministras Vytas Navickas teigė dabar atostogaujantis ir nieko apie tai negirdėjęs.   

REKLAMA
REKLAMA

Straipsnyje pastebima, kad Lenkija Europos Sąjungoje taip pat nebelaikoma dujotiekio „Nord Stream“ priešininke Lenkijos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas teigia, kad šalies pozicija dėl šio projekto nepakito, tačiau lenkų valdančiosios koalicijos politikai neprotestavo, kai buvęs prezidentas Aleksandras Kwasniewskis neseniai vokiečių žiniasklaidai pareiškė, kad Lenkijai reikėtų  prisidėti prie Vokietijos–Rusijos projekto, jei jo nepavyktų užblokuoti.   

Lrt.lt primena, kad daugiau nei 1 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekį planuojama tiesti Baltijos jūros dugnu.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iki 2010 m. spalio 1 d. Baltijos jūros dugnu nuo Rusijos Vyborgo iki Vokietijos Greifsvaldo turi būti nutiestas pirmasis vamzdynas, kurio galingumas turėtų siekti 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus. Projektą vykdo Rusija, Vokietija ir Olandija.

Tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija yra griežtai pasisakiusios prieš tokį projektą – esą taip galima pajudinti nuo Antrojo Pasaulinio karo ant dugno gulinčius cheminius ginklus.

Nijolė Druto

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų