REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaruoju metu Europoje plykstelėjo diskusijos dėl biodegalų, vadinamų ateities degalais. Pasigirdo raginimų peržvelgti Europos Sąjungos politiką ir paramą biodegalų sektoriui, kurį mokslininkai laiko realia priemone stabdyti visuotinį klimato atšilimą.

REKLAMA
REKLAMA

Europos Komisijai rengiantis pristatyti direktyvą dėl atsinaujinančių energijos šaltinių Europoje, kurioje taip pat yra peržiūrėtos ir atnaujintos Biodegalų direktyvos nuostatos, spaudoje vienas po kito pasirodė straipsniai, kuriuose piešiamas beveik apokaliptinis planetos ateities scenarijus. ES biodegalų politika vadinama istorine klaida ir nusikaltimu žmonijai. Specialistams susidaro įspūdis, kad neigiamas ir konfliktiškas nuostatas ekologiškų energetinių šaltinių atžvilgiu Europos piliečiams įteigti siekiama primygtinai, siekiant anaiptol ne aplinkosauginių tikslų.

REKLAMA

Kritikos lavina

Šių metų pradžioje grupė Europos nevyriausybinių organizacijų adresavo viešą laišką Europos Sąjungos Aplinkos, Vystomojo bendradarbiavimo bei Žemės ūkio komisarams. Laiške buvo tvirtinama, kad neigiami Europos biodegalų paramos programų priemonių padariniai pranoksta ekologiško kuro teikiamą naudą – dėl išaugusios biomasės paklausos energetiniai augalai užima vis didesnius naudingos žemės plotus, todėl auga maistinių žemės ūkio kultūrų stygius, kyla grūdų kainos, brangsta maisto produktai. Be to, trečiojo pasaulio šalyse neva biomasės plotams masiškai aukojami ir kertami tropiniai miškai, palmių giraitės, Pietų Amerikos plantacijose išnaudojami ir engiami skurstantys gyventojai, Afrikos žemyne kyla genčių karai dėl žemių, eikvojami milžiniški vandens resursai, trąšomis alinamas dirvožemis ir panašiai.

REKLAMA
REKLAMA

Po keleto dienų spaudoje pasirodė Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro ataskaitos išvados, kuriose vardijami tie patys neigiami biodegalų gamybos padariniai. Akcentuojama, kad biodegalų išskiriamo anglies dvideginio balansas neva yra neigiamas, o į atmosferą išmetamo anglies dioksido rodikliai tik neženkliai geresni nei deginant iškastinius degalus. Čia pat Europos Komisijai buvo siūloma paskelbti moratoriumą biodegalų paramos politikai bei peržiūrėti ir galbūt net atsisakyti užsibrėžto tikslo – kad iki 2020 metų ne mažiau kaip dešimtadalį automobilių kuro sudarytų biodegalai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ūkininkai piktinasi melu

„Visa tai – išlaužti iš piršto argumentai, visų pirma tarnaujantys naftą eksportuojančių valstybių interesams, – teigia Europos Parlamento narys Gintaras Didžiokas. – Tokių žingsnių imamasi net žinant, kad panašius teiginius galima sumalti su miltais. Deja, žiniasklaidai dažnai reikia tik sensacijų, o ne specialistų nuomonės“.

Pasak Europos Parlamento nario, priklausančio EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, teiginiai, kad padidėjusi grūdų paklausa dėl išaugusių biodegalų gamybos apimčių didina grūdų kainas, yra nevykęs bandymas suprimityvinti problemą ir neatlaiko elementariausios kritikos.

REKLAMA

G. Didžioko teigimu, nėra jokio pagrindo tikėti ir kaltinimais dėl keliamos grėsmės maisto saugumui, nes badas trečiojo pasaulio šalyse yra netinkamos žemės ūkio produkcijos eksporto kontrolės ir nesubalansuotos maisto kiekio disponavimo politikos pasekmė.

„Be to, tiesioginė ir pagrindinė bado, skurdo ir maisto stygiaus pasaulyje priežastis yra nedarbas ir pajamų stygius. Šiuo atžvilgiu biodegalai yra ypač perspektyvi pramonės sritis, teikianti didžiulį naujų darbo vietų kūrimo potencialą“, – sako G. Didžiokas.

Remiantis Žemės ūkio komisarės Marian Fischer Boel pateiktais duomenimis, ES bioetanolio gamybai sunaudojama tik 2 procentai viso užauginamo grūdų kiekio. Šis kiekis per menkas, kad turėtų ženklesnę įtaka grūdų ir maisto kainų kilimui. Be to, biodegalai gaminami daugiausia iš prastesnės kokybės grūdų, kurie yra netinkami nei žmonių maistui, nei pašarams.

REKLAMA

Europos Sąjungoje tik 2 procentus visų pasėlių ploto sudaro biodegalams skirti pasėliai. Tai paneigia dar vieną biodegalų priešininkų argumentą, neva energetiniams poreikiams skirti augalai užima maistinių pasėlių plotus.

„Be to, Europoje yra pakankamai niekam nenaudojamų dirvonuojančių plotų, vien Lietuvoje jų yra beveik pusė milijono hektarų, todėl natūralu, kad panašaus pobūdžio kalbos kelia Europos ūkininkų susierzinimą“, – sako G. Didžiokas.

Ūkininkų nepasitenkinimą iliustruoja sausio 21 d. „The Financial Times“ pasirodęs straipsnis apie Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų Aplinkosaugos audito komiteto išplatinto pareiškimo išvadas. Jose Didžiosios Britanijos vyriausybė raginama atsisakyti nacionalinių tikslų dukart padidinti biodegalų sąnaudas šalyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jungtinės Karalystės Nacionalinės ūkininkų sąjungos pirmininkas Peteris Kendallas šio komiteto išvadas pavadino "nelogiškomis ir dezinformuojančiomis", kadangi, pasak jo, šalies ūkininkai jau šiandien yra pajėgūs biodegalams auginamų grūdų pasiūlą padidinti be jokių nuostolių maisto kainoms ar neigiamų pasekmių aplinkai. Jis taip pat pabrėžė, kad jo turimų mokslinių tyrimų duomenimis, biodegalų anglies dvidegenio emisija yra 53 proc. mažesnė, palyginus su iškastinio kuro išlakomis.

Žaliųjų priekaištai ne visada „žali“

Pasak G. Didžioko, kaltinimai dėl biodegalų pražūtingų padarinių išties rimti ir keliantys susirūpinimą.

REKLAMA

„Tačiau į šiuos argumentus pažvelgus giliau, neapleidžia keistas jausmas, kad ne viskas yra taip, kaip siekiama parodyti, – sako Europos Parlamento narys. – Neturint svarių įrodymų būtų nekorektiška abejoti šių straipsnių autorių susirūpinimu dėl planetos klimato ir žmonijos ateities, tačiau yra keletas detalių ir akivaizdžių sutapimų. Jie kelia įtarimą, kad už šių kilnių žalių idėjų slypi ne visai kilnūs ir toli gražu ne „žali“, o gerai paskaičiuoti, didžiųjų naftos pramonininkų interesai“.

G.Didžiokui nuostabą kelia tai, kad tos pačios aplinkos interesus ginančios nevyriausybinės organizacijos, taip uoliai įrodinėjusios neigiamus bioenergetinių žaliavų auginimo padarinius, pabrėžia, kad jų veiksmai yra nukreipti tik prieš biodegalus, galinčius atimti didelę pelno dalį iš naftininkų. Tuo tarpu minėtos nevyriausybinės organizacijos teigia remiančios ES iniciatyvas skatinti biomasės naudojimą šilumos ir elektros sektoriuose.

REKLAMA

Puolimas prieš biodegalus prasidėjo pernai pavasarį, kai ES Vadovų Taryba siekį iki 2020 m. dešimtadalį degalų pakeisti biodegalais paskelbė politiniu tikslu ir įpareigojo Europos Komisiją parengti atitinkamus teisinius aktus. Tuomet tapo aišku, kad ES narės bus įpareigotos imtis konkrečių veiksmų, o pasiekus tikslą, naftos perdirbimo sektorius praras ženklią ES transporto dalies perdirbimo maržą.

Dirbtinai lipdomi argumentai

Pasak G. Didžioko, akis tiesiog bado duomenų ir informacijos šaltinių, kuriais argumentuojama, stoka ir abejotinas patikimumas. Abstrakčiai užsimenama apie nepriklausomų ekspertų išvadas, cituojami moksliniai tyrimai, kaštų-naudos analizės. Nenurodoma nei konkrečių tyrimų autorių, nei užsakovų, duomenų šaltinių ir skaičiavimo metodologijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Europarlamentaro teigimu, jau minėta Europos Komisijos jungtinių tyrimų centro studija yra apskritai mistiškomis aplinkybėmis į visuomenės rankas patekęs dokumentas. Mat šią studiją paviešinus, sutrikę Komisijos pareigūnai teisinosi, kad tai yra tik vidaus vartojimui skirta studija, o pati Komisija atsiribojo nuo atsakomybės už šiame tyrime pateiktas analizės išvadas bei faktus.

„Turint galvoje tokį „solidų“ šaltinių patikimumą, aukščiau minėtuose dokumentuose pateikiami argumentai nebetenka prasmės. Bet kuri interneto paieškos sistema per keletą minučių atrastų šimtus analogiškų, ir, beje, daug rimtesnių, studijų, įrodančių visokeriopą biodegalų naudą aplinkai, socialinės ir ekonominės raidos tvarumui, žemės ūkio sektoriui bei energetiniam saugumui“, – sako G. Didžiokas.

REKLAMA

Jei ne biodegalai, tai kas?

Aplinkosaugos specialistų teigimu, ES transporto sektorius ypač skatina pasaulinį klimato šiltėjimą, nes vien transporto sektoriaus išmetamų emisijų dalis sudaro ketvirtadalį visų ES šiltnamio efektą sukeliančių emisijų.

Europos Komisijos narys Andris Piebalgas, atsakingas už energetikos sektorių, šių metų pradžioje savo pranešime spaudai įvardijo 3 žinomus veiksmingus būdus, mažinančius transporto sektoriaus anglies dvidegenio emisijas: perėjimą prie mažiau teršiančių transporto priemonių, ekologiškų automobilių gamybos plėtrą ir biodegalus. A. Piebalgas pabrėžė ir tai, ką pamiršta savo tyrimuose ir studijose paminėti su klimato atšilimu kovojantys žalieji – vienintelė šiandien žinoma veiksminga alternatyva biodegalams yra nafta.
Rytis Sabas

Daugiau:

Kalifornija šildosi karvių mėšlu

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų