REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Didelio skirtumo, kas laimės JAV prezidento rinkimus, nėra. Ar pergalę švęstų demokratas, ar respublikonas, Vašingtono bei Kremliaus santykiai smarkiai nesikeis teigia, „Russia profile“.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, kai kurie ortodoksiški Rusijos politikos apžvalgininkai kaip tarkime Sergejus Markovas mano, jog Johno McCaino triumfas būtų pats blogiausias iš visų šiuo metu galimų scenarijų. Šis analitikas teigia, kad demokratai būtų parankesni tuo aspektu, jog veikiausiai sumažintų valstybės išlaidas kariniams reikalams. Be to, J. McCainas ne kartą pasižymėjo aštriais pasisakymais Rusijos atžvilgiu. Dėl to, jog Kremlius į purvą pamynė demokratijos principus, J. McCainas ragino šalinti Rusiją iš „Didžiojo aštuoneto“ (G-8) grupės. Be to, tuo metu, kai George‘as W.Bushas pareiškė pažvelgęs į Vladimiro Putino akis ir sugebėjęs įžvelgti jo sielą, J. McCainas teigė, jog tose akyse nematantis nieko daugiau, o tik tris raides KGB. Per šiuo metu vykstančią pirmalaikių JAV prezidento rinkimų kampaniją vieno žurnalisto paklaustas, ar įmanomas karas su Rusija, jis atsakė: „Viskas priklauso nuo to, kaip elgsis Kremlius“. Jei tokios kalbos materializuotųsi, apie draugiškus santykius tarp Vašingtono bei Maskvos kalbėti būtų itin sunku.

REKLAMA

Tačiau analitikai dažnai itin sureikšmina vienos asmenybės reikšmę JAV politinėje sistemoje. Jei Rusijoje viskas priklauso nuo V. Putino bei jo saugumiečių klikos, sėdinčios Kremliuje, užmačių, tai JAV funkcionuoja milžiniškas politinis aparatas, didelė informacinė bei analitinė mašina, kuri didžiąja dalimi įtakoja JAV užsienio politikos formavimą. Ši mašina daugiausiai yra valdoma objektyvių, institucinių faktorių, o ne subjektyvių emocijų.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, jau kovo mėnesį Kremliuje nebeliks V. Putino, kurį greičiausiai pakeis liberalesniu politiku laikomas Dimitrijus Medvedevas. Tiesa, tebelieka neaišku, kaip Rusijoje veiks dvivaldystė, jei V. Putinas atsisės į premjero postą. 

Negana to, reikia pastebėti, jog po Antrojo pasaulinio karo Rusija visada užmegzdavo geresnius santykius su JAV, kai pastarosioms vadovaudavo prezidentas respublikonas. Tiesa, respublikonų retorika dažniausiai būdavo žymiai aštresnė ir iš pradžių Kremlius jų prisibijodavo labiau, tačiau retorika taip dažniausiai ir neperžengdavo įprastinių žodinių pasisakymų ribų. Be to, faktas, kad Rusija kiek prisibijodavo prezidento respublikono, kiek ribodavo jos užsienio politikos ambicijas ir versdavo mąstyti šaltakraujiškiau. „Kas žino, ką tie karštakošiai gali padaryti bet kuriuo momentu, todėl geriau elgtis su jais atsargiau“ – toks buvo Nikitos Chruščiovo moto santykiuose su Dwightu Eisenhoweriu, o taipogi santykiuose tarp Leonido Brežnevo bei Richardo Nixono, kai buvo pasirašyti visi pamatiniai ginklavimąsi ribojantys dokumentai. Tokia prielaida remdavosi ir Michailo Gorbačiovo santykiai su Ronaldu Reiganu, kai Šaltasis karas artėjo prie pabaigos. Galiausiai per George‘o Busho vyresniojo prezidentavimo metus JAV santykiai su Maskva itin atšilo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Su demokratų prezidentais Kremliaus santykiai būdavo kiek komplikuotesni. Kaip teigia „Russia Profile“, demokratai nuolat vykdydavo „amerikietiškąją misiją“, kuri neapsiribodavo vien tik demokratijos eksportu. Rusai nebuvo pasiruošę tokiems santykiams su Demokratais: Jimas Carteris jiems buvo pernelyg didelis moralizuotojas, o Billas Clintonas apskritai liko neperprasta ir sukta persona, kurio valdymo metu JAV įgijo tokią ekonominę bei technologinę galią, kurią G.W Bushas galėjo išnaudoti ateinančius 8 metus vykdydamas savo demokratijos sklaidos operacijas.

S. markotas teigia, kad Rusijai palankiausias prezidentas būtų Barackas Obama. Su juo siejamos didžiausi politikos pokyčiai tiek užsienio, tiek vidaus politikoje. Tačiau, kaip rašo „Russia Profile“ ne veltui B. Obama yra dažnai lyginamas su Johnu Kennedy, kuris taipogi mėgino atgaivinti „amerikietiškąją svajonę“. J. Kennedy valdymo metu pradėta mėnulio studijų programa, pradėtas Vietnamo karas, o per Kubos raketų krizę JAV bei Rusija buvo arčiausiai branduolinio karo ribos. Tad Kremliaus technologams postringauti ir džiaugtis, kad B. Obama būtinai bus tas politikas, su kuriuo atėjimu prasidės Vašingtono bei Kremliaus medaus mėnuo tikrai dar per anksti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų