REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teisėkūros procese Lietuvoje trūksta skaidrumo ir viešumo, o piliečiai nušalinami nuo įstatymų kūrimo, teigia visuomenininkai.

REKLAMA
REKLAMA

"Laisva politinė bendruomenė, laisva tauta pasižymi tuo, kad ji pati kuriasi bendro gyvenimo taisykles, kuriasi įstatymus. Jeigu mes norime būti laisva tauta, mes turime turėti galimybę dalyvauti įstatymų kūryboje", - spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

REKLAMA

Anot nevyriausybinių organizacijų atstovų, egzistuojančių problemų neišsprendžia ir Vyriausybės Seimui svarstyti pateiktas Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektas.

"Šis teisės aktas apibrėžia mūsų galimybes, tačiau perskaitę projektą, pamatome keistą dalyką, jog valdžia pasisavina teisę kurti įstatymus. Politinė bendruomenė, laisva tauta yra eliminuojama iš teisėkūros proceso. Šis įstatymas, kuris turėtų būti vienu iš svarbiausių aktų, primityviai sako, jog jūs, lietuviai, kaip ir toliau galėsite loti, bet jūsų balsas niekur neis, o valdžios karavanas važiuos toliau", - teigė D.Kuolys.

REKLAMA
REKLAMA

Anot D.Kuolio, naujasis įstatymas labai detaliai reglamentuoja, kaip turėtų būti skelbiami jau priimti teisės aktai, tačiau nenumato, kaip pati visuomenė galėtų išsakyti savo poziciją, įsitraukti į dialogą su valdžia.

"Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius pastebi, jog teisėkūros procese šiuo metu ypač trūksta skaidrumo bei priimamų teisės aktų poveikio vertinimo.

"Reikia informuoti suinteresuotus asmenis apie tai, kas ruošiamasi daryti. Turi būti aišku, kas tie asmenys, kurie teikia pasiūlymus, kam jie atstovauja, ko jie siekia, kas juos finansuoja. Svarbus ir poveikio vertinimas, o šiame projekte jis reglamentuojamas skurdžiai", - trečiadienį kalbėjo R.Juozapavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip pastebėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius, šiuo metu aiškių taisyklių nėra, tad teisėkūros proceso viešumas dažniausiai priklauso nuo geros valios.

"Įstatymų projektai, rengiami Vyriausybėje - vieni paskelbiami, kiti - ne, įvairios ministerijų užsakomos analizės - vienos paskelbtos, kitos nepaskelbtos. Iš ministerijų gausite naujienas, kur ministrai nuvažiavo ir kokią kalbą pasakė, bet beveik niekad nebus naujienų, kad inicijuojama nauja tvarka, taisyklių pakeitimas ar įstatymo projektas. Dabar viskas priklauso ne nuo sisteminių dalykų, o nuo geros valios, o inicijuojamas įstatymas ir toliau nenumato sisteminių pokyčių", - teigė R.Šimašius.

REKLAMA

Anot nevyriausybinių organizacijų atstovų, vieši turėtų būti net tik galutiniai teisėkūros produktai, bet ir pats procesas, tarpiniai sprendimai. Visuomenė turėtų būti supažindinama ne tik su pačiais įstatymų projektais, bet ir su juos lydinčiais dokumentais, atliekamais tyrimais. Pasak visuomenininkų, visa susisteminta informacija turėtų būti pateikiama vienoje vietoje ir patogia forma.

"Šiandien informacija yra išsaugota be galo. Vieningos susistemintos informacijos net ministerijų lygmeniu gauti negalima. Mūsų siūlymas yra pereiti į naują kokybinį lygmenį ir pateikti susistemintą informaciją taip, kad patogia forma ji būtų prieinama visiems", - sakė R.Šimašius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų