Premjeras Gediminas Kirkilas žada atsistatydinti, jei Seimas priims sprendimą grąžinti visiems dirbusiems pensininkams neišmokėtą pensijos dalį už 1995–2002 metus. Seimo opozicija sako, jog tai rodo vyriausybės silpnumą.
Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė tai numatančiai įstatymo pataisai. Už ją balsavo 61 parlamentaras, prieš – 13, susilaikė – 24. Seimas dėl įstatymo priėmimo balsuos kitą savaitę.
Anot G. Kirkilo, tokių įsipareigojimų Vyriausybė nepajėgtų įgyvendinti, nes sužlugdytų šalies biudžetą ir finansus.
Premjero manymu, tokie parlamentarų siūlymai yra populistiniai – politikai rengiasi būsimiems Seimo rinkimams.
„Reikia pradėti galvoti apie tai, kad Darbo partija ir dar kelios partijos, pavyzdžiui, liberaldemokratai gali formuoti Vyriausybę. Mes tokios atsakomybės tikrai nesiimsime. Populistiniai sprendimai yra vienadieniai. Vieną dieną jie duoda, o paskui per ekonomiką trigubai atsiima“, – sakė G. Kirkilas.
G. Kirkilas žada artimiausiu metu, kai Prezidentas Valdas Adamkus grįš iš vizito Jungtinėse Valstijose, susitikti su juo ir aptarti mažumos Vyriausybės galimybę dirbti toliau.
Vyriausybė siūlo neišmokėtą pensijų dalį gražinti ne visiems pensininkams – esą pritarus populistiniams politikų siūlymams neliktų lėšų didinti pensijas.
Rasa Juknevičienė: Laukiam sąžiningos ataskaitos
Rasa Juknevičienė
Seimo konservatorių frakcijos viena iš lyderių Rasa Juknevičienė (pasisakymai, balsavimų istorija), komentuodama Gedimino Kirkilo grasinimus, sakė, jog tai tik įrodo vyriausybę jaučiantis silpniau be konservatorių paramos.
Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė konservatorė, tai gali reikšti ir pripažinimą, jog ekonominė ir finansinė valstybės padėtis yra daug rimtesnė, nei vyriausybė ligi šiol teigė.
„Mes niekada nebuvome tie, kurie norėjo kenkti valstybei ir laukiam atviros ataskaitos apie padėtį. Prisimenu 2000-uosius, kai mūsų premjerui Andriui Kubiliui reikėjo priimti eilę nepopuliarių sprendimų. Kita vertus, kodėl reikia taupyti būtent pensininkų sąskaita, kai yra kitų abejotino tikslingumo išlaidų. Nežinau, kaip frakcija dėl šio įstatymo balsuos, bet reikia tikrai apsižiūrėti ar nėr kitų resursų, svarstė R. Juknevičienė.
Politikė pabrėžė abejojanti ar premjeras nurodė tikrąją priežastį ar tik ieško dingsties iškelti šį klausimą. Ji G. Kirkilo grasinimuose įžvelgė ir mėginimą „užbėgti už akių“galimoms interpeliacijoms ir pačiam pasitikrinti pasitikėjimą savo kabinetu.
********
Ne vienerius metus invalidumo ar senatvės pensininkai piketavo prie Vyriausybės ar Seimo rūmų reikalaudami grąžinti neišmokėtą pensijų dalį.
Jų mokėjimas apribotas dar 1995–2002 metais priimtais teisės aktais. Vieniems – nes pajamos viršijo nustatytas viršutines maksimalios pensijos ribas, kitiems – nes šie dirbdami gaudavo papildomų pinigų, o sudėjus juos kartu su pensijomis, pajamos viršydavo nustatytas ribas.
Dėl to per kelerius metus 160 tūkst. pensininkų ar neįgaliųjų negavo daugiau nei 500 mln. Lt.
2002-ųjų pabaigoje Konstitucinis Teismas nustatė, kad toks pensijų atėmimas iš asmenų prieštarauja Konstitucijai.
Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui grąžinti tik per 2001–2002 metus neišmokėtą pensijų dalį.
Nors pavasarį svarstant šį klausimą parlamentarai nepritarė, kad sumažintos pensijos būtų išmokėtos visiems jų dalies negavusiems, dabar kai kurie politikai vėl įregistravo įstatymo pataisą, siūlydami išmokėti pensijų dalį ir už laikotarpį nuo 1995-ųjų.
Teisės ekspertai pastebi, kad Konstitucinio Teismo sprendimai atgaline data negalioja, tačiau Seimui pritarus Vyriausybė būtų priversta ieškoti pinigų.
