Buvusi Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolo vyriausiojo kaltintojo padėjėja tvirtina, jog 1997 metais Rusija labiausiai prisidėjo prie to, kad pilietinio karo laikų Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius liktų laisvėje.
Florence Hartmann, šešerius metus dirbusios JT tribunolo vyriausiosios kaltinintojos Carlos del Ponte atstove spaudai, atsiminimų knyga neseniai buvo išspausdinta Prancūzijoje, pranešė BBC.
F. Hartmann teigimu, 1997 metais Prancūzijos vyriausybė buvo rimtai nusiteikusi suimti besislapstantį R. Karadžičių, tačiau paskutinę akimirką tam sutrukdė JAV prezidentas Billas Clintonas, paprašęs visų pirma apie tokius ketinimus informuoti Rusiją. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas esą užprotestavęs bet kokius bandymus suimti įtariamą karo nusikaltėlį, kuris kartu su Bosnijos serbų kariuomenės vadu Ratko Mladičiumi iki šios dienos slapstosi nuo teisingumo. Tarpininkaujant Rusijai, R. Karadžičius esą buvo nuo NATO patrulių kurį laiką slepiamas Baltarusijoje.
Prancūzijos prezidentą Jacques‘ą Chiracą, F. Hartmann teigimu, buvo užrūstinę Bosnijos serbų veiksmai 1995 metais, kai Sarajeve buvo sulaikyti du prancūzų pilotai, tačiau tvirta B. Jelcino pozicija neleido jam imtis ryžtingesnių veiksmų.
JAV vyriausybė yra pasiūliusi 5 milijonų JAV dolerių atlygį už informaciją apie R. Karadžičiaus ar R. Mladičiaus buvimo vietą. B. Clintonas iki šiol nekomentuoja F. Hartmann pateiktos 1997 metų įvykių versijos.
