REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidento dekretas, kuriuo iš pareigų buvo atleisti ryšiais su kontrabandininkais įtarti trijų teismų pirmininkai, atitinka Konstitucijos, Teismų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisėjų atleidimą. Tai antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

REKLAMA
REKLAMA

Įtarus korupciniais ryšiais su Viliaus Karaliaus cigarečių kontrabandininkų grupuote, 2003 metų liepos 22-sios prezidento Rolando Pakso dekretu iš Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pareigų buvo atleistas Darius Japertas, iš Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigų - Arvydas Gudas, iš Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigų - Palmira Linkevičienė.

REKLAMA

Prieš atleidžiant teisėjai nebuvo svarstomi Teisėjų garbės teisme, jiems nebuvo iškeltos drausminės bylos.

Konstitucinis Teismas aiškinosi, ar prezidento dekretas savo prasme ir turiniu atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisinės ir pilietinės visuomenės principus, lygybės prieš įstatymą, nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Buvę teisėjai tvirtina, kad juos atleidžiant buvo pažeista procedūra. Kadangi teisėjai buvo atleisti drausmine tvarka, juos visų pirma turėjo svarstyti Teisėjų garbės teismas.

REKLAMA
REKLAMA

Konstitucinis Teismas pripažino, kad ginčytas prezidento dekretas neprieštarauja ne tik Lietuvos įstatymams, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Dėl galimo šio pažeidimo teismams skundėsi eksteisėja P.Linkevičienė, esą iš teismo pirmininkės ir teisėjos pareigų ji buvo atleistas dar nepriėmus dėl jos apkaltinamojo teismo nuosprendžio ir tokiam nuosprendžiui dar neįsiteisėjus.

Šioje byloje konstatuota, kad pagal Teismų įstatymą, prieš atleidžiant apylinkės teismo teisėją iš pareigų dėl to, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nėra būtina tokiam teisėjui iškelti drausmės bylą ir nėra būtina, kad Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs tokią bylą, priimtų sprendimą siūlyti prezidentui atleisti tą teisėją iš pareigų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Nepriklausomai nuo to, yra Teisėjų garbės teismo siūlymas prezidentui atleisti tą teisėją iš pareigų, ar tokio siūlymo nėra, prezidentas turi konstitucinius įgaliojimus kreiptis į Konstitucijoje nurodytą specialią teisėjų instituciją patarimo dėl apylinkės teismo teisėjo, kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, atleidimo iš pareigų ir gavus patarimą jį atleisti", - teigia Konstitucinis Teismas ir daro išvadą, kad prezidentas galėjo išleisti dekretą, kuriuo atleido tris teismų pirmininkus - minėti teisėjai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nors šiems teisėjams dėl jų atliktų veiksmų nebuvo iškeltos drausmės bylos, o Teisėjų garbės teismas nebuvo priėmęs sprendimo siūlyti juos atleisti.

REKLAMA

Konstitucijos 115 straipsnyje yra nustatyti teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindai. Teisėjai gali būti atleisti iš pareigų ir kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą ir kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.

Minėti teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindai yra atskirti, vadinasi šie pagrindai negali būti tapatinami, kad poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, nėra sietinas tik su nusikalstamos veikos padarymu.

Kita vertus, poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, vėliau apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu gali būti pripažintas ir nusikalstama veika. Taigi pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja.

REKLAMA

Todėl Biržų teismo pirmininkės P. Linkevičienės atleidimas iš pirmininkės pareigų, kai jai nebuvo iškelta drausmės byla, o Teisėjų garbės teismas nebuvo priėmęs siūlymo prezidentui atleisti ją iš teisėjos pareigų dėl to, kad ji savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, ir tai, kad prieš prezidentui išleidžiant dekretą dėl P. Linkevičienės nebuvo priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis ir toks nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, nereiškia, kad P. Linkevičienė buvo Konstitucijoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nutarimo klausęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Česlovas Atkočaitis žurnalistams sakė, kad šis nutarimas patvirtina, kad tuometinis prezidentas, atleisdamas teisėjus, laikėsi nustatytos tvarkos, prezidentas turi išskirtinę teisę formuoti teisėjų korpusą.

Pernai birželio 9 dieną Lietuvos apeliacinis teismas patenkino Generalinės prokuratūros skundą - panaikino eksteisėjams anksčiau paskelbtą palankų išteisinamąjį nuosprendį ir juos nuteisė.

Apeliacinio teismo sprendimu, eksteisėjams tam tikrą laiką atimta teisė dirbti darbą teisminėse, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose.

REKLAMA

Buvusiam Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkui A. Gudui tokia teisė atimta 4 metams, buvusiai Biržų rajono apylinkės teismo teisėjai P. Linkevičienei - 1 metams ir 3 mėnesiams, o buvusiam Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkui D. Japertui - 2 metams 3 mėnesiams.

Kontrabandos "karaliumi" tituluotam buvusiam policininkui V. Karaliui teismas skyrė 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Per šį laikotarpį nuteistasis be bausmės vykdymą prižiūrinčio pareigūno žinios negalės pasišalinti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 dienoms.

REKLAMA

A. Gudą ir V. Karalių teismas pripažino kaltais organizavus piktnaudžiavimą tarnyba siekiant asmeninės naudos ir nuteisė už visus epizodus, kuriuos inkriminavo prokuratūra.

D. Japertą ir P. Linkevičienę teismas pripažino kaltais piktnaudžiavus tarnyba, siekiant asmeninės naudos.

Tačiau nuteistieji nuosprendžius apskundė Aukščiausiajam Teismui. Šis teismas bylą išnagrinėjo ir vasario 6 dieną skelbs savo sprendimą.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į Apeliacinio teismo nuosprendį ir į tai, kad jis yra įsiteisėjęs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bylos duomenimis, 2002 metų liepą pareigūnams sulaikius kontrabandinių cigarečių gabenimu įtariamus brolius Ralius, V. Karalius išsigando, kad į nelaisvę patekę broliai nepapasakotų pareigūnams apie kontrabandos organizatorius. Todėl V. Karalius kreipėsi į savo sugyventinės tėvą, tuo metu ėjusį Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas, kad šis padėtų Raliams išvengti suėmimo.

A. Gudas kreipėsi į tuometinį Panevėžio miesto apylinkės teismo vadovą D. Japertą, o šis prašymą dėl Ralių perdavė tuometinei Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkei P. Linkevičienei.

Būtent ši teisėja ir nagrinėjo prokuroro prašymą skirti Raliams suėmimą. Posėdžio metu ji nusprendė nesuimti vilkikais kontrabandines cigaretes gabenusių Ralių, ir prokuroro pareiškimas buvo atmestas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų