„Aš gimiau nuoga. Ir susitikimas su visais jumis, kurių čia yra labai daug, draugai. Tai yra audiniai, kuriais aš dangsčiausi. Kiekvienas susitikimas buvo neatsitiktinis. Mūsų bendrumo, mano gyvenimo prasmės ir mano principų augimo.“
Taip jausmingai apie savo gyvenimo kelyje sutiktus žmones dar praėjusių metų rugsėjį kalbėjo antradienį anapilin iškeliavusi G. Ručytė-Landsbergienė. Sausio pabaigoje moteris atšventė 90-ąjį jubiliejų, mirė Lietuvai besiruošiant švęsti Nepriklausomybės 30-metį, Kovo 11-osios išvakarėse.
Ketvirtadienį į Vilniaus kompozitorių namus su velione žmona atsisveikinti atvyksta bene svarbiausias jos gyvenimo palydovas – profesorius Vytautas Landsbergis. Jis įdėmiai pažvelgia į žmonos Gražinos nuotrauką, akyse spindi ašaros. Profesorius neslepia iš velionės prieš mirtį gavęs paskutinę užduotį.
„Ji man perdavė. Turbūt dar buvo savaitė ar dvi. Pasakė – aš viską padariau. O tu dar ne viską. Tai saugok save. Privalau vykdyti. Viskas“, – prisiminė profesorius Vytautas Landsbergis.
O štai aktyvios visuomenės veikėjos G. Ručytės-Landsbergienės sūnus Vytautas V. Landsbergis tikina, kad jausmai užklupę po motinos mirties yra mišrūs.
Pasak jo, pianistė, aktyvi visuomenės veikėja, dėstytoja, filmo apie Lietuvos atgimimą „Lūžis prie Baltijos“ kūrėja nuveikė viską, ko siekė ir norėjo, tad anapilin iškeliavo kaip tikra karalienė.
„Žiūrėjau, ji man tokia kaip karalienė gulėjo, kai atėjom atsisveikinti. Turbūt daugiau neliūdi, o džiaugiesi ir didžiuojiesi. Toks keistas jausmas. Duok Dieve visiems tokio gyvenimo, tiek padaryt. Ir taip ramiai išeit, be kančios didelės“, – teigė sūnus Vytautas V. Landsbergis.
G. Ručytė-Landsbergienė – 8-erius metus tremtyje Sibire praleidusi pianistė, už įvairiapusišką veiklą gavusi ne vieną valstybinį apdovanojimą. Nuo 1989-ųjų ji dėstė Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje, taip pat globojo vaikus su negalia, buvo Vytauto Landsbergio fondo pirmininkė.
Pasak moters sūnaus, mamos įskiepytos vertybės jų šeimoje bus perduodamos iš kartos į kartą. Esą tokių santykių, kokius matė tarp tėvų, galėtų pavydėti kiekvienas.
„Iš tikrųjų tėvuko buvo pagrindinė patarėja – man kaip šeimos modelis yra labai įtikinantis dalykas. Kaip dviese žmonės daro viską. Ir muziką, ir politiką, ir šeimą“, – pridūrė sūnus.
Į paskutinį atsisveikinimą su muzike atskuba nemažai visuomenės veikėjų, politikų, muzikologų. Čia pasirodo ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Visada didžiulė netektis. Toks ir skausmas kažkoks. Kartos keičiasi. Ir ta karta, kuri buvo visus tuos 20 metų prie valstybės laisvės, tokio lyg ir vedantieji buvo mūsų kelrodžiai, pradeda išeiti. Tai labai sunku“, – kalbėjo buvusi prezidentė D. Grybauskaitė.
Moters urna kompozitorių namus paliks penktadienį, 16 valandą, o 17 val. bus surengtos Šv. Mišios Bernardinų koplyčioje.
