Mokslininkams pavyko nustatyti, kada žmonių protėviai galutinai atsiskyrė nuo po medžius laipiojusių žmogbeždžionių ir ėmė vaikščioti stačiomis, pranešė „Daily Mail".
Misūrio universiteto (JAV) mokslininkai, ištyrę Etiopijoje rastą suakmenėjusį žmogaus protėvio Australopithecus afarensis kojos kaulą, priėjo išvadą, jog mūsų protėviai stačiomis pradėjo vaikščioti seniau nei prieš 3,2 mln. metų. Šis atradimas užbaigė dešimtmečius trukusius ginčus dėl to, kada būtent žmogbeždžionės pradėjo vaikščioti dviem kojom, sakoma pranešime.
Tyrimui vadovavusios profesorės Carol Ward teigimu, dabar jau aišku, kad 1974 m. Etiopijoje rasta Australopithecus afarensis rūšies atstovė, pavadinta Lucy, bei jos giminaičiai mokėjo vaikščioti stačiomis. Šie hominidai gyveno maždaug prieš 3,7 - 2,9 mln. metų. Jų smegenys buvo mažesnės nei dabartinių žmonių, o žandikauliai kur kas didesni. Suakmenėjusiame Australopithecus afarensis kojos kaule aiškiai matyti ketvirtasis pėdikaulis, padedantis sujungti kulkšnį ir kojos raumenis su likusia skeleto dalimi.
Dėl tokios pėdos kaulų sandaros šie Lucy gentainiai galėdavo nepavargdami ilgai vaikščioti stačiomis. Pėdikauliai amortizuodavo smūgius ir suteikė tvirtą judėjimo atramą, nes buvo galima stipriai atsispirti nuo žemės ir judėti į priekį.
Iki suakmenėjusių Lucy palaikų atradimo mokslininkai manė, kad pirmasis žmogaus protėvis, pradėjęs vaikščioti stačiomis, buvo Homo erectus rūšies, gyvenusios prieš 1,8 mln. - 70 000 metų, atstovas. Naujojo tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Science", liudija, kad žmogaus protėviai stačiomis ėmė vaikščioti 1 - 2 mln. metų anksčiau, nei buvo manoma iki šiol.
