Bendras visų šiuolaikinių žmonių vyriškos lyties protėvis, sąlyginai pavadintas Adomu, Žemėje gyveno 9 000 metų anksčiau, nei buvo nustatę ankstesni genetiniai tyrimai. Pasak Y chromosomos raidą tyrusių D. Britanijos ir JAV mokslininkų, jiems pavyko patikslinti Adomo amžių: pasirodo, jis vaikščiojo žeme praktiškai tuo pačiu metu, kaip ir jo antroji pusė Ieva: prieš 209 000 metų.
Šefildo universiteto profesoriaus Erano Elhaiko ir Hjustono universiteto (JAV) daktaro Dano Grauro atlikto tyrimo rezultatai, pasak „Dailymail.co.uk“, suteikia Adomui pelnytą vietą evoliucijos istorijoje. Bendro pirmojo vyriškos lyties žmonių protėvio amžius buvo apskaičiuotas remiantis genetinių duomenų analize, sakoma pranešime.
Siekdami apskaičiuoti žmogaus Y chromosomos amžių, tyrėjai surinko duomenis apie vidutinį vyrų, kuomet jie pirmą kartą tampa tėvais, amžių, ir jų genetinių mutacijų skaičių. Tada jie padalijo šį skaičių iš Y chromosomos mutacijų spartos rodiklio, rodančio, kiek vidutiniškai metų turėjo praeiti metų, kad pasireišktų šios mutacijos.
„Žinoma, mes galėtume manipuliuoti visais šiais kintamaisiais, kad rezultatas būtų „jaunesnis“ arba „senesnis“. Savo straipsnyje mes atskleidėme, kad ankstesnio tyrimo metu taip ir buvo daroma siekiant „pasendinti“ Y chromosomą“, – pareiškė prof. E. Elhaikas.
Pasak mokslininko, dabar galima daugmaž tiksliai tvirtinti, kad šiuolaikiniai žmonės atsirado Afrikoje prieš kiek daugiau nei 200 000 metų.
„Akivaizdu, kad šiuolaikiniai žmonės nesikryžmino su hominidais, gyvenusiais prieš daugiau nei 500 000 metų. Taip pat aišku, kad nebuvo konkretaus vieno Adomo ir vienos Ievos. Grupelės Adomų ir Ievų gyveno šalia vieni kitų ir kartu klajojo po mūsų pasaulį“, - sakė genetikas.
Anksčiau atliktas Arizonos valstijos universiteto (JAV) genetikų tyrimas konstatavo, kad žmogaus Y chromosoma atsirado iš skirtingų rūšių kryžminimosi, ir kad Adomas turėjo gyventi dvigubai seniau.
„Mes parodėme, kad Arizonos universiteto tyrimo rezultatai moksliniu požiūriu neturi jokios vertės“, – pareiškė prof. E. Elhaikas. Jo teigimu, iš esmės ši hipotezė suponuoja savotišką „laiko ir erdvės“ paradoksą, pagal kurį pats seniausias Homos sapiens rūšies atstovas dar nebuvo gimęs iki atsirandant šiuolaikinio žmogaus Y chromosomai.
