Garsusis Anglijos Stounhendžas nuo pat savo atsiradimo maždaug 3 000 metų pr.m.e. buvo naudojamas kaip laidojimo vieta, ir žmonės čia buvo laidojami dar ilgai po to, kai maždaug 2 500 metais pr.m.e. čia buvo sustatyti didžiuliai akmenys, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai.
Archeologai anksčiau manė, kad žmonės Stounhendže buvo laidojami tik 2 700-2 600 metais pr.m.e., prieš tai, kad buvo pastatyti tie dideli, sarsenais vadinami akmenys.
Naujos datos, nustatytos naudojant naujausius radioaktyviosios anglies metodus, paremia versiją, kad pradinė šio senovės monumento paskirtis buvo kapinės ir kad jis kaip laidojimo vieta buvo naudojamas daugiau kaip 500 metų.
„Dabar aišku, kad laidojimas buvo svarbus Stounhendžo komponentas visais pagrindiniais jo etapais“, - sakė Šefildo universiteto archeologijos profesorius Mike‘as Parkeris Pearsonas (Maikas Parkeris Personas), kuris šiame projekte dirbo su Nacionaline geografijos draugija.
„Stounhendžas buvo laidojimo vieta nuo pat savo pradžios iki zenito trečiojo tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje“, - sakė jis.
Tai pirmas kartas, kai radioaktyviosios anglies metodu buvo nustatytos Stounhendžo kapų datos.
Radiniai, kurių amžių nustatinėjo M.Parkerio Pearsono komanda, šioje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje vietoje buvo rasti per kasinėjimus 6-ajame dešimtmetyje. Jie laikomi netoliese esančiame Solsberio muziejuje.
Stounhendžas yra vienas geriausiai išsilaikiusių priešistorinių paminklų visame pasaulyje. Maždaug 2 600 metais pr.m.e. Solsberio lygumoje, kur jau 400 metų buvo sarsenų ratas, buvo pastatyta 80 didžiulių akmenų.
Po maždaug dviejų šimtmečių buvo atgabenta dar didesnių akmenų.
Šiandien yra išlikę tik 40 proc. „originalų“, tačiau per metus pasižiūrėti 14-os išlikusių sarsenų atvyksta maždaug 850 tūkst. lankytojų.
