Keistas radinys Botnijos įlankos Baltijos jūroje dugne gali būti Antrojo pasaulinio karo metais Trečiojo reicho karo laivyno naudotas slaptas ginklas, mano tyrėjai.
Praėjusių metų birželio 19 dieną Švedijos bendrovės „Ocean Explorer“ tyrinėtojų grupė, ieškanti Baltijos jūroje nuskendusių laivų, Botnijos įlankoje sonaru aptiko jūros dugne gulintį keistos išvaizdos objektą. Tai buvo taisyklingos formos beveik 60 metrų skersmens cilindro formos darinys. Atidžiau apžiūrėję šią vietą švedų tyrinėtojai pastebėjo jūros dugne paliktas beveik 400 metrų ilgio šliūžes, tarsi objektas prieš sustodamas kurį laiką būtų slydęs dugnu.
Šią vasarą pradėjus šio mįslingo objekto tyrimus buvo gauta naujų jo atvaizdų. Nuotraukas išanalizavęs buvęs Švedijos karo laivyno povandeninio laivo karininkas Andersas Autellus pranešė priėjęs išvadą, kad šis objektas gali būti slaptas nacių laivyno ginklas, nukreiptas prieš Sovietų Sąjungos ir D. Britanijos povandeninius laivus Baltijoje.
Pasak „Dailymail.co.uk“, šis ir netoliese esantis kitas, tik mažesnio dydžio objektas yra po pagrindiniu laivybos keliu Botnijos įlankoje, kuris intensyviai buvo naudojamas ir Antrojo pasaulinio karo metais. A. Autellus mano, kad maždaug 1 metro aukščio virš jūros dugno struktūra veikiausiai buvo sudaryta iš dviejų sluoksnių betono ir tarp jų esančio plieninės vielos tinklo. Šis jau apiręs objektas neva yra karo metais naudotas įrenginys povandeninių laivų radarams trikdyti. Vielos tinklas esą taip stipriai iškraipydavo povandeninių laivų radarų signalus, kad laivai galėdavo atsitrenkti į dugną praradę orientaciją.
A. Autellus teigimu, panašius, tik ne tokius didelius, įrenginius Antrojo pasaulinio karo metais naudojo ir D. Britanijos laivynas. Tokie pasyvios gynybos įrenginiai esą dezorientuodavo priešo laivus panašiai kaip ir nakties metu tyčia išjungti pakrančių švyturiai.
Tai, kad du milžiniško dydžio povandeniniai objektai iš betono ir plieno buvo įrengti būtent šioje Botnijos įlankos vietoje, galėtų paaiškinti faktas, jog ši laivybos vieta Trečiojo reicho karinei mašinai buvo labai svarbi, nes iš Švedijos ji gaudavo didžiąją dalį savo tankams, šarvuočiams ir sunkvežimiams būtinų guolių bei kitų plieno pramonės gaminių, mano ekspertai.
„Ocean Explorer“ tyrinėtojų grupės narys Stefanas Hogebornas taip pat linkęs pritarti tokiai hipotezei: jis A. Autellus iškeltą prielaidą laiko gera kandidate į mįslės Baltijos dugne raktą, sakoma pranešime. Įdomu, kad netiesiogiai šią prielaidą patvirtina ir „Ocean Explorer“ nustatyti faktai: pasirodo, atsidūrus tiesiai virš dugne esančio objekto, stebima elektromagnetinė anomalija - nustoja veikti kai kurios ryšio priemonės ir kita elektroninė įranga. Nuplaukus šiek tiek į šalį techninės problemos pradingsta.
Šiuose vaizdo siužetuose – pasakojimas apie naujausius „Baltijos NSO“ tyrimus ir ištrauka iš „Ocean Explorer“ ekspedicijos kuriamo dokumentinio filmo.