Salamandros garsėja sugebėjimu atsiauginti prarastas galūnes. Nuo šiol jos dar keistesnės: tai pirmasis žinomas stuburinis gyvūnas, kurio ląstelėse rasta fotosintetinančių organizmų.
Vadovėliuose rašoma, kad naudotis fotosintezės – proceso, kuris šviesą paverčia energija, - privalumais sugeba tik augalai, kai kurios bakterijos ir keletas smulkių bestuburių. Pasirodo, fotosintetinti gali ir sudėtingesni gyvūnai, turintys stuburą.
Ypatingasis padaras yra ne kas kitas, o gana gerai žinoma dėmėtoji salamandra Ambystoma maculatum. Mokslininkai seniai žinojo, jog šių gyvūnų embrionai vystosi glaudžiame ryšyje su fotosintetinančiais dumbliais, tačiau manyta, kad šis ryšys yra išorinis.
Specialistai tiesiog nežiūrėjo pakankamai atidžiai. Kanados Dalhousie universiteto mokslininkas Ryanas Kerney, tyrinėdamas salamandrų ikrus, pastebėjo šviesiai žalią švytėjimą, sklindantį iš embrionų ląstelių vidaus. Žalia spalva paprastai reiškia, kad esama chlorofilo - šviesą sugeriančio pigmento, būtino fotosintezei. Elektronų mikroskopu padarytos nuotraukos patvirtino: salamandrų ląstelėse tikrai yra dumblių.
Fotosintetinantys organizmai salamandrose gyvena šalia mitochondrijų – ląstelės dalių, kurios specializuojasi tiekti jai energiją. Specialistai spėja, kad mitochondrijos naudojasi šia kaimynyste ir savo reikmėms pasiima deguonies bei angliavandenių molekules - šalutinius dumblių fotosintezės produktus.
Atradimas netikėtas tuo, kad visi stuburiniai turi imuninę sistemą, kuri naikina bet kokias svetimos kilmės biologines medžiagas ląstelėse. Kaip dumbliai šią apsaugą apeina, kol kas yra mįslė. Dar įdomiau tai, kad jų rasta suaugusių salamandrų kiaušintakiuose, kur susiformuoja ikrai. Gali būti, kad dumblius motinos perduoda palikuonims.
Biologo Danielio Buchholzo teigimu, toks glaudus ryšys tarp fotosintetinančių organizmų ir stuburinių pastebėtas pirmąkart, bet tai dar nereiškia, kad jis yra unikalus ir būdingas tik salamandroms.
„Manau, kad pradėję ieškoti, galime pamatyti daug daugiau pavyzdžių“, – sako jis.
