Mokslininkas Johnas Parkesas gyvybės neįprastose vietose ieško jau daugiau nei 20 metų. Pastaruoju metu jo atrastos giliai vandenynuose klestinčios bakterijos gali priversti mus persvarstyti gyvybės sampratą ir galimybes ją rasti kitose planetose.
Mokslininkas daro prielaidą, jog kai kurios jo atrastosios bakterijos yra tokio pat amžiaus kaip ir vandenyno dugną sudarančios nuosėdinės uolienos. O tai reiškia, jog jų amžius turėtų siekti 111 milijonų metų. Tačiau po vandeniu ląstelės dauginasi neįprastai lėtai, todėl įprastinė amžiaus samprata nebetenka prasmės, teigia Parkesas.
Atradėjas domisi ne tik giliai po Žemės paviršiumi slypinčiomis prokariotinių ląstelių gyvybės formomis. Jis taip pat mano, jog čia rastos ląstelės gali duoti užuominų apie kitose planetose galinčius egzistuoti nežemiškus organizmus. Jau anksčiau jis yra įrodęs, jog vandenyno dugne esančios uolienos gali teikti prieglobstį didžiausiai prokariotų populiacijai Žemėje - ji gali sudaryti net vieną dešimtadalį visų anglies pagrindu susiformavusių organizmų. Mokslininkas preliminariai vertina, jog bendra vandenynų biomasė gali būti ekvivalentiška antžeminei biomasei. „Mus valdo paviršiaus egzistavimo sąlygos, kur viskas susiję su fotosinteze ir deguonimi“, pasakoja mokslininkas. Yra reali galimybė, jog po vandens ar netgi žemės paviršiumi egzistuoja kitos gyvybės formos, kurios pasižymi kitokiais ir netgi efektyvesniais išgyvenimo būdais – tokiais, kurie gali būti nepriklausomi nuo šviesos ir deguonies. Ir jei šios visos „naujos“ gyvybės formos gyvena Žemėje, jos lygiai taip pat sėkmingai galėtų gyventi ir kitose planetose.
