Bepiločiai orlaiviai tampa vis labiau įprasta kovine ir žvalgybos priemone, mažėjant šių aparatų kainai, tačiau mirtinus smūgius ateityje taip pat kontroliuos žmonės, pranešė vienas autoritetingas strateginių tyrimų centras.
Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) savo kasmetinėje pasaulio kariuomenių apžvalgoje taip pat atkreipė dėmesį į išliekančią tendenciją, kad Azijos šalyse išlaidos gynybai sparčiai didinamos, o Europoje – mažėja.
Per ataskaitos „Military Balance 2014“ pristatymą IISS būstinėje Londone instituto karinių aerokosminių technologijų ekspertas Dougas Barrie (Dagas Baris) sakė, jog bepiločiai orlaiviai bus naudojami vis plačiau, nors jie visiškai nepakeis įprastų pilotuojamų aparatų.
Pasak eksperto, žengiant į XXI amžių buvo keliama prielaida, kad autonominiai „dronai“ greitai visiškai pakeis pilotuojamus lėktuvus.
„Manau, tam tikru lygiu buvo žengta atgal. Manau, kad dar ilgokai matysite mišrų (pilotuojamų ir bepiločių aparatų) naudojimą“, – aiškino D.Barrie, tačiau pripažino, kad autonominių orlaivių panaudojimo galimybės didės.
„Pamatysime daugiau tokių dalykų. Jie išaugs iš sistemų, kurias galima susikrauti į kuprinę, iki visaverčių kovinių smūgių“, – pridūrė jis.
IISS nurodė, kad didėjantis bepiločių orlaivių naudojimas kelia teisinių ir etikos klausimų: ar tokios atakos gali būti pateisinamos kaip gynybinės, taip pat ar jos yra proporcingas atsakas taikiniais tampančių asmenų atžvilgiu.
Ypač didelį susirūpinimą kelia galimas visiškai autonominių ginkluotų bepiločių aparatų, kurie nebūtų valdomi žmonių nuo žemės, naudojamas.
Ataskaitoje nurodoma, kad anksčiau bepiločiai orlaiviai buvo naudojami beveik vien tik Vakarų šalių ginkluotųjų pajėgų, tačiau atsiradus mažesnėms ir pigesnėms sistemoms, tokius aparatus pradeda naudoti privačios bendrovės, asmenys ir šalys, kurių finansiniai ištekliai riboti.
Bepiločiai orlaiviai plačiausiai naudojami žvalgybai oro erdvėse, kuriose prastai išvystyta priešlėktuvinė gynyba, pažymėjo IISS.
Tačiau šių aparatų panaudojimo galimybės gali pasirodyti esančios daug ribotos, jeigu prieš juos būtų pradėtos naudoti aktyvios priešlėktuvinės gynybos priemonės.
Yra žinoma, kad Rusija ir Kinija kuria technologijas, trikdančias palydovinės navigacijos sistemos GPS signalus, naudojamus bepiločių orlaivių valdymui, nurodė ekspertai.
Dabartinių tendencijų analizėje pažymimas santykinis karinės galios pusiausvyros centro poslinkis Azijos link, nes tame regione gynybos biudžetai didinami, o Vakarų šalyse – apkarpomi.
Jungtinės Valstijos 2013 metais neabejotinai išliko daugiausia pasaulyje lėšų gynybos sektoriui skiriančia valstybe – Pentagono biudžetas buvo 600,4 mlrd. dolerių. nurodoma ataskaitoje. Kitos daugiausiai lėšų gynybai išleidžiančios šalys buvo Kinija (112,2 mlrd.), Rusija (68,2 mlrd.) ir Saudo Arabija (59,6 mlrd. dolerių).
Pagal gynybai skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį pirmauja Afganistanas (13,8 proc.), Omanas (11,7 proc.), Saudo Arabija (8 proc.) ir Irakas (7,2 procento).
Tačiau Azijoje gynybos finansavimas 2013 metais buvo 11,6 proc. didesnis negu 2010-aisiais, o Europoje jis sumažėjo 2,5 procento.
Branduolinė mirtininkų misija
Ekspertai pažymėjo, kad jūrų pajėgos naudoja mažiau bepiločių aparatų negu sausumos armijos, tačiau į šią naują kryptį dabar daug investuojama.
„Stebėjome bepiločių sistemų sprogimą sausumoje – armijos turi daug dronų, o atsiradus mažiems dronams, džinas buvo paleistas iš butelio“, – sakė IISS sausumos karybos ekspertas Benas Barry (Benas Baris).
Apžvelgdamas padėtį pilietinio karo krečiamoje Sirijoje, B.Barry sakė, kad nei viena pusė neturi aiškaus pranašumo jau beveik trejus metus trunkančiame konflikte.
„Sukilėliams tikriausiai trukdo vienybės stygius tarp įvairių grupuočių, taip pat vidinės kovos tarp frakcijos, – nurodė jis. – Manau, mažai tikėtina, kad pamatysime lemiamą proveržį mūšio lauke bent jau per ateinančius šešis mėnesius.“
Nagrinėdamas padėtį kitame regione, B.Bary pabrėžė, kad Šiaurės Korėjos pasenę lėktuvai, galintys nešti branduolinį ginklą, neįstengtų prasiskverbti per Pietų Korėjos arba Japonijos oro erdvės gynybą. Tačiau komunistinės valstybės galimybės surengti „branduolinę mirtininkų misiją, naudojant miniatiūrinį povandeninį laivą, negali būti atmestos“.
Tuo tarpu Vakarų šalims planuojant išvesti savo pajėgas iš Afganistano iki šių metų pabaigos, NATO teks svarstyti opius klausimus per rugsėjį Didžiojoje Britanijoje vyksiantį viršūnių susitikimą, sprendžiant, kokį pavidalą turėtų įgyti „postoperatyvinis aljansas“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
