Mokslininkai Didžiojoje Britanijoje atkasė kalmaro fosiliją, kuri buvo taip gerai išsilaikiusi, jog atradėjai iš jos išgavę 150 milijonų metų senumo rašalo liekanų sėkmingai nupiešė priešistorinio gyvūno "portretą".
Paleontologai gyvūno lotynišku pavadinimu Belemnotheutis antiquus fosiliją atkasė senoje archeologinių kasinėjimų lauke, esančiame Trowbridge miesto (Wiltšyras, Didžioji Britanija) apylinkėse. Jie perskėlė iš pažiūros visiškai įprastai atrodantį uolienos gabalą ir netikėtai viduje aptiko maždaug vieno colio ilgio juodo rašalo maišelį. Supratę savo atradimo svarbą, mokslininkai paėmė mažą juodos medžiagos mėginį, jį sutrynė ir ištirpdė amoniako tirpale.
Neįtikėtina, bet jų atkurtas rašalas buvo tiek geras, jog juo tyrinėtojai nupiešė prognozuojamą senovinio gyvūno atvaizdą popieriaus lape ir greta užrašė jo lotynišką pavadinimą. Archeologinių kasinėjimų teritorijoje rasti ir kiti šio jūrų gyvūno fosilijų pavyzdžiai - pagal juos mokslininkai tikisi palyginti išsamiai ištyrinėti senų senovėje išnykusius sutvėrimus.
Kasinėjimams vadovavęs Phil'as Wilby sako, jog į fosiliją virtęs senovinis gyvūnas savo sandara yra panašus į šiuolaikinius kalmarus. "Paprastai randamos tik kietų jų kūno dalių, tokių kaip kiautas ir kaulai, fosilijos, tačiau visame pasaulyje yra keletas vietų, kur yra rasta išlikusių minkštųjų organų, tokių kaip raumenys, žiaunos ir virškinamojo trakto elementai. Mes manome, jog šios būtybės plaukiojo Juros periodo vandenynuose ir į akmenį virto praktiškai netrukus po mirties. Tokias fosilijas galima perpjauti tarsi gyvus gyvūnus, atliekant tokią analizę galima stebėti raumenų skaidulas ir ląsteles. Sunku įsivaizduoti, kaip per 150 milijonų metų išliko erdvinė rašalo maišelio fosilija, nes šis organas yra nepaprastai minkštas ir gležnas. Rašalo struktūra yra panaši į šiuolaikinių kalmarų rašalą, todėl juo galima rašyti. Manau, kad teoriškai jį netgi būtų galima panaudoti kaip maistinius dažus, tačiau nemanau, kad mes imsimės jo ragauti", sako tyrinėtojas.
Archeologų komanda šioje vietoje kasinėjimus pradėjo prieš dvejus metus. Pirmą kartą kasinėjimai čia buvo atliekami dar Viktorijos epochos laikais, devynioliktojo amžiaus viduryje. Per tą laiką čia rasta tūkstančiai geologinio Juros periodo gyvūnų liekanų su išsilaikiusiais minkštaisiais audiniais. Fosilijų paieškai naudojamas specialus grąžtas, kuriuo įsigręžiama į 5 metrų gylį. Iš viso taip ištirta jau 240 tonų uolienų. "Prieš maždaug 155 milijonus metų būtent čia mirdavo pačia tiesiogine prasme milijonai šių sutvėrimų. Tačiau mes nežinome, kokia tiksliai buvo tokio masinio lokalizuoto mirimo priežastis", komentuoja Wilby. Viena tikėtina prielaida yra ta, kad šioje vietovėje sutvėrimai susirinkdavo poravimosi sezono metu, ir jie masiškai apsinuodijo vandenyje esančiais dumbliais. Čia rasta ir kitokių rūšių galvakojų liekanų, kas leidžia manyti, jog jų liekanos traukė plėšrūnus, o šie pririję užnuodytų kūnų mirdavo patys.
"Mes nusprendėme, kad pats geriausias gyvūno autoportretas būtų nupieštas būtent šiais dažais", sako Wilby. "Tai labai vertinga medžiaga, tad atlikus šį mūsų pirmąjį testą jos daugiau nebegalėsime naudoti".
Neįtikėtina, tačiau iš suakmenėjusių liekanų atgamintas rašalas buvo pakankamai geras kalmarą primenančio senovės gyvūno išorę vaizduojančiam paveikslui nupiešti. Šalia piešinio užrašytas lotyniškas gyvūno pavadinimas. ©BNPS
