Apie teisininkų perteklių kalbama jau keletą metų, dėl žemų atlyginimų mokytojo specialybė atrodo nepatraukli gabiems studentams, o politologo ar sociologo darbo specifika daugeliui atrodo labai nekonkreti. Tad kyla klausimas – ar tikrai socialinių mokslų srities specialistų darbas toks nereikšmingas mūsų visuomenei? Šia tema savo įžvalgomis dalinasi socialinių mokslų daktaras Liutauras Labanauskas ir LEU socialinio darbo ir sociologijos katedros vedėja doc. dr. Elena Kocai.
Socialinių mokslų specialistai ,,gydo’’ visuomenę
Elena Kocai pastebi, kad socialinių mokslų atstovų darbus yra sunkiau įvertinti, nes jie neapčiuopiami materialiai. Dažnai tai idėjos, analizės, vertinimai, sprendimai. Pašnekovė pastebi, kad iš tikrųjų visuomenei iki šiol lieka neaišku, ką, pavyzdžiui, veikia sociologai ar politologai? Svarbu suvokti, kad mums labai aktualias problemas sprendžia būtent socialinių mokslų atstovai, o pažangiose valstybėse priimant svarbiausius šalies sprendimus įsiklausoma į jų įžvalgas.
,,Migracija, visuomenės senėjimas, religinis ekstremizmas, besikartojančios ekonominės krizės, didėjantis nusikalstamumas ir kitos socialinės problemos – tai tampa mūsų kasdienybe, o šie reiškiniai reikalauja kompleksiško analizavimo bei sprendimo. Šioje vietoje ir pasitarnauja socialinių mokslų specialistai, kurie pateikia savo įžvalgas ir sprendimo būdus.
Turime nuolat kalbėti apie tai, kad sociologai, teisininkai, ekonomistai, socialiniai darbuotojai, psichologai, edukologai, vadybininkai, politikos mokslų specialistai neturi būti laikomi mažiau svarbiais ir naudingais Lietuvai. Šie specialistai, apibendrintai ir vaizdžiai tariant, ne tik kuria žinias apie visuomenę, bet ir ją „gydo“ įvairių rizikų ir krizių atvejais. Norėčiau akcentuoti ir tai, kad pažangiose visuomenėse ypatingai pabrėžiama socialinių mokslų nauda. Ir šių mokslų studijoms bei tyrimams užtikrinamas pakankamas finansavimas bei plėtojamas jų bendradarbiavimas su kitomis sritimis,” – teigė LEU socialinio darbo ir sociologijos katedros vedėja doc. dr. Elena Kocai.
Kaip atsiranda stereotipai?
Socialinių mokslų daktaras Liutauras Labanauskas pastebi, kad stereotipus kuria patys studentai ir juos supanti aplinka:
,,Pagrindinė problema, kad nemaža dalis abiturientų pasirenka tiesiog baigti bet ką, bet kur, bet kaip. Tuomet susiklosto tokia situacija, kad studentų tarpe studijuoja labai daug nemotyvuotų, nieko iš gyvenimo nenorinčių, nesiekiančių savo profesijoje žmonių. Vėliau tokie žmonės gauna kažkokį paprastą darbelį, susitaiko, kad dirba ne pagal specialybę ir kvalifikaciją, bet piktinasi švietimo sistema, kuri esą jiems nieko nedavė. Paprasčiausiai nemotyvuotai studijuodami jie neišsiugdo tų įgūdžių, kurių iš tiesų reikia darbo rinkoje.
Tam turi įtakos ir tėvų bei aplinkinių formuojamos nuostatos – beveik vienareikšmiškai galima teigti, kad sėkmingiau studijuoja tie studentai, kurių tėvai taip pat yra baigę universitetus. Kita problema – universitetuose pasitaiko ir nemotyvuotų dėstytojų. Tačiau nepamirškime, kad studijos yra abipusė sąveika tarp studentų ir dėstytojų. Studentų tarpe aš neretai pasigendu ir mokėjimo siekti savo tikslų, pasinaudoti suteiktomis galimybėmis. Ir galiu drąsiai tvirtinti, kad šiuo požiūriu Lietuvos aukštosios mokyklos tikrai jas suteikia. Neretai studijos užsienyje pateikiamos, kaip geresnė alternatyva. Tačiau jei asmuo nesugeba naudotis jam suteiktomis galimybėmis, net ir prestižiškiausias pasaulio universitetas nepadės patirti sėkmės gyvenime,” – pasakojo pašnekovas.
Svarbiausia studijuoti atsakingai
Pasak sociologo Liutauro Labanausko, net ir įgijus diplomą, bet studijavus atmestinai, darbą pagal specialybę gauti bus tikrai sunku. To priežastis labai paprasta – darbdaviai reikalauja paprastų bendrų žmogiškų kompetencijų, kurios išsiugdomos būtent studijuojant atsakingai:
,,Mano manymu, socialinių mokslų studentai, norintys patirti sėkmę tiek universitete, tiek gyvenime, turi turėti dvi esmines savybes. Pirma, mokėti suvokti tekstą ir gebėti reikšti mintis raštu. Be to, sugebėti apibendrinti didelius kiekius informacijos ir tą daryti net užsienio kalbomis. Antra, mokėti tinkamai planuoti savo laiką.
Pirmoji savybė išugdoma dar mokykloje, tačiau universitete labai svarbu ją gilinti. Aš pastebiu, kad abiturientai į universitetus dažnai ateina mokėdami rašyti tik copy-paste stiliumi – nesugebėdami aiškiai reikšti savų minčių. Bandant išsiugdyti antrąją savybę, supratus savo galimybes, lengviau tampa ieškoti ir karjeros perspektyvų,” – teigė pašnekovas.
Darbą rasti nesunku tik pasirinkus teisingas studijas
Sociologo nuomone, pasirinkus sau tinkančią studijų programą save realizuoti galima bet kurioje srityje, o taip pat ir socialinių mokslų. Visgi, dažnam studentui trūksta psichologinio brandumo pasirenkant studijas. Daugelis neišbando savęs tose srityse, kuriose jaučiasi gabūs, todėl vėliau nežino kokią specialybę rinktis ir pasikliauja tik studijų aprašymų pažadais.
,,Psichologinis brandumas, žinojimas ko nori išsiugdomas per įvairiausias patirtis, per visuomeninę veiklą, pilietinį aktyvumą, per dalyvavimą organizacijų veikloje ar net keliaujant. Juk mes visi turime kažkokių gabumų, ir nujaučiame kuriose srityse esame labai gabūs, kūrybingi ir talentingi. Tačiau jeigu mes tų savo gabumų nerodome, nedalyvaujame visuomenėje, kad juos atskleistume, tai taip ir liekame nematomi ir nepastebėti.
Mano nuomone, individualumas geriausiai atsiskleidžia būnant grupėje, bendruomenėje. Tiktai būdamas tarp žmonių, įsiliedamas į mėgstamas veiklas aš galiu parodyti visą savo individualybę ir būtent tai padeda ugdyti tas psichologines savybes, kurios vėliau lemia brandumą ir žinojimą ko žmogus nori iš gyvenimo, ir kuri studijų programa gali padėti tai pasiekti,” – pastebi socialinių mokslų daktaras Liutauras Labanauskas.
Parengė: Monika Petravičiūtė
