Nors „karštųjų Baltijos jūros taršos taškų“ skaičius mažėja, tačiau jūros vidutinė temperatūra kyla, o deguonies lygis vandenyje vis dar mažėja, praneša Baltijos jūros apsaugos komisija HELCOM.
1992m. HELCOM Lietuvoje užregistravo 15 karštųjų taršos taškų, ir nuo tada jų sumažėjo iki 7, rodo Helsinkyje įsikūrusios HELCOM 2006 m. veiklos ataskaitos duomenys.
Visose Baltijos jūros baseino šalyse buvo užregistruoti 132 tokie taškai, vėliau kai kurie iš jų buvo suskaidyti į kelias dalis, todėl ir skaičius išaugo iki 162. Kita vertus, toks skaidymas leido padidinti ir panaikintų karštųjų taškų skaičių] ir per 15 metų jų sumažėjo - iki 81.
Ataskaitos duomenys rodo, jog didžiausią grėsmę ekologinei Baltijos jūros pusiausvyrai kelia šylantis vanduo, krintantis deguonies lygis, azoto ir fosforo junginių turintys teršalai.
Nors eutrofikacijos - ekosistemos kitimo, sukelto tirpių azoto ir fosforo junginių pertekliaus - pavojus išlieka didelis, ataskaitoje pažymima, kad kai kuriose jūros dalyse nebekrinta vandens skaidrumo lygis, o žvejų atsitiktinai ištraukiamo po antrojo pasaulinio karo palaidoto cheminio ginklo kiekis ir toliau išlieka mažas.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, jog vienas svarbiausių HELCOM 2006 metais atliktų darbų buvo tai, kad pradėtas rengti strateginis Baltijos jūros veiksmų planas, įgalinsiantis efektyviau įgyvendinti Baltijos jūros apsaugos priemones.
Svarbiausiais plano tikslais išliko Baltijos jūros taršos mažinimas, saugesnė laivyba ir kova biologinės jūros įvairovės mažėjimu.
Planas jau baigiamas kurti, ir jį tikimasi priimti ateinantį rudenį įvyksiančiame konvencijos šalių dalyvių ministrų lygio susitikime Krokuvoje.
Vertindamas Baltijos jūros ekologinę situaciją, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Rimas Petras Žaromskis yra pareiškęs, kad ji virsta dideliu ežeru.
Helsinkio konvencijos dalyvėmis yra Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija, Švedija, Vokietija, Rusija bei Europos Komisija. Ši konvencija, kuria Baltijos jūros šalys nutarė imtis bendrų veiksmų Baltijos jūrai išsaugoti, buvo pasirašyta 1974 metais ir atnaujinta 1992 m. Lietuva 1992 m. konvencijos tekstą ratifikavo 1997 m..
