Pirmosios kinų kosminės misijos vadas tvirtina, kad Kinijos astronautai kosmose maitinasi šuniena, kuri padeda išlaikyti jėgas.
44 metų kariuomenės pilotas Yangas Liwei, 2003 metais vadovavęs „Shenzhou 5“ misijai savo autobiografinėje knygoje pasakoja, kuo maitinosi astronautai, rašo „Telegraph.co.uk“.
„Daugelis mano draugų domisi, ką mes valgome kosmose, ir mano, kad astronautai turėtų mėgautis brangiais delikatesais, tokiais kaip ryklio pelekai. Iš tikrųjų mes valgėme gana įprastą maistą, nereikia to slėpti“, – rašė jis.
Jo išvardintame valgiaraštyje – troškinta vištiena, garuose virta žuvis ir šuniena, kuri Kinijoje vertinama dėl savo maistingumo.
Anot Yango Liwei, astronautams dietą sudarė Kinijos mitybos specialistai, o maisto produktai perkami iš specialių tiekėjų Pekine. Šuniena maistui plačiai naudojama šiaurės Kinijoje, mat tikima, kad ji padeda įveikti žiemos šalčius. Toks meniu buvo ir praėjusiais metais, kai Kinijos astronautai pirmą kartą išėjo į atvirą kosmosą. Kinija planuoja iki 2020 metų nusiųsti žmogų į Mėnulį.
Šie astronauto autobiografijoje atskleisti faktai sukėlė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimą. Šie tvirtina, kad Yangas Liwei rodo blogą pavyzdį milijonams savo gerbėjų.
„Yangas Liwei yra pavyzdys daugeliui jaunų žmonių, jis vienas iš didžiausių Kinijos herojų. Mes tikimės, kad jis pripažins, kad ir šunys yra herojai: jie ieškojo gyvųjų po žemės drebėjimo Kinijoje ir saugojo žmones nuo potencialių teroristų per olimpines žaidynes. Akivaizdu, kad ji verti kažko daugiau“, – teigė organizacijos „Animals Asia“ įkūrėja Jill Robinson.
Amerikos astronautai misijų metu taip pat vartoja įvairų maistą. Jie valgo lazaniją, saldžiarūgštę kiaulieną. NASA teigimu, kosmose vartojamas maistas turi būtų nesunkiai paruošiamas ir valgomas, jis turi būtų neriebus, turintis mažiau kaloringas ir mažiau sūrus.
Yangas Liwei taip pat atskleidė, kad misijos „ Shenzhou 5 “ metu erdvėlaiviui i kylant slėgis buvo toks stiprus, jog jis manė mirsiąs.
„Atrodė, kad visi mano vidaus organai sutraiškyti. Vos galėjau kentėti ir maniau, kad jau bus galas“, – rašė jis.
Grįžtant atgal į Žemę, jis teigia pastebėjęs įskilimą modulio lange. „Meluočiau, jei sakyčiau, kad nebuvau siaubingai išsigandęs. Išorėje buvo 1,6–1,8 tūkst. laipsnių karščio“, – prisiminė astronautas. Vėliau paaiškėjo, kad tai tebuvo karščiui atsparios dangos raukšlė.
