Žinome, kad mūsų balsas gali perduoti subtilius signalus apie mūsų lytį, amžių, netgi kūno stiprumą ir tam tikrus asmenybės bruožus, bet Philas McAleeras iš Glasgowo universiteto su kolegomis susidomėjo, ar iškart susidarome įspūdį. Norėdami tai išsiaiškinti, jie įrašė 64 žmones, skaitančius žinutę. Tada išskyrė žodį „hello“ ir paprašė 320 žmonių skalėje nuo 1 iki 9 įvertinti balsus pagal 10 asmenybės bruožų – tarp kurių buvo patikimumas, dominavimas ir patrauklumas.
Nors nėra aišku, kokio tikslumo toks greiti vertinimai, akivaizdu, kad visi juos darome ir labai greitai. „Mus nustebino, žmonių vertinimų panašumas,“ sako McAleeras. Skalėje, kur 0 visiškai neatitinka sutarimo dėl bruožo vertinimo, o 1 atspindi visišką sutarimą, visų 10-ies bruožų vidurkis buvo 0,92 – tai reiškia, kad dauguma žmonių labai panašiai sutarė, kaip kiekvienas balsas atstovauja kiekvieną bruožą.
Visai logiška, kad sprendimai apie asmenybę turėtų būti priimami labai greitai, sako McAleeras. „Tai evoliucinė „gretinimosi/vengimo“ idėja – norisi greitai žinoti, ar gali pasitikėti asmeniu, kad galėtum prie jo artintis, ar bėgti šalin, – ir ji būtų nereikalinga, jei aiškinimasis truktų ilgai.“
Balso perduodamas įspūdis – netgi iš garso pavyzdžio, trunkančio vos 390 milisekundžių, – susidaromas iš kelių faktorių, pavyzdžiui, asmens balso aukštumas lemia tai, koks patikimas jis atrodo. „Vaikinas, kurio garso tonas kyla, atrodo patikimesnis,“ sako McAleeris. „Tuo tarpu mergina, kurios balsas leidžiasi nuo aukšto iki žemo tono, vertinama kaip patikimesnė, nei mergina, žodžio gale pakelianti balso toną.“
Kai kuriuos savo balso aspektus įmanoma pakeisti, sako jis. „Sklando gandai, kad Margaret Thatcher ir Karalienė buvo treniruojamos, kad jų balsas atrodytų labiau dominuojantis.“ Tačiau kai kurie aspektai ne tokie plastiški. Pavyzdžiui, balso trakto forma daro įtaką perteikiamam dominavimui.
„Šiame tyrime naudoti metodai yra pažįstami, tačiau išvados naujos ir labai įdomios,“ sako Jody Kreiman, tirianti balso priėmimą Kalifornijos universitete, LA. Tai, kaip tyrimas susieja asmenybę su patrauklumu ir reprodukciniu tinkamumu, logiška iš biologinės pusės, sako ji.
Komanda tikisi, kad jų darbas galės būti panaudotas, kuriant dirbtinius balsus žmonėms, kurie savo prarado dėl medicininių priežasčių, o taip pat kuriant patrauklius balsus palydovinės navigacijos sistemoms ir kitiems robotams. „Tokį tyrimą galima panaudoti ieškant tinkamo asmens komandos vadovavimui,“ sako McAleeris, „tikrai nenorėtumėte, kad pasitikėjimo nekeliantis balsas aptarnautų jūsų skambučių centrą.“
