Ar jums, kaip į technologijų bendroves investuojančiam verslininkui, mokslo populiarinimas yra svarbus?
Manau, kad tai – vienas svarbiausių dalykų. Klausimai, susiję su mokslu, su žmonijos ateitimi, yra labai svarbūs, o jie tiesiogiai priklauso nuo mokslo ir mokslo komunikacijos. Dėl to žmonija keičiasi ir progresuoja labai sparčiai.
Kodėl pasirinkote būtent tokį investavimo modelį? Kodėl būtent technologijų kompanijos?
Negimiau turtingas. Tačiau augau kupinas meilės mokslui. Man pasisekė, kad sukūriau kompaniją, ją pardavęs užsidirbau pakankamai lėšų, kad galėčiau investuoti.
Nenoriu investuoti į naftą ar sūrį. Man tai nuobodu, ir nieko apie tai nesuprantu. Mane žavi dirbtinis intelektas, robotai, kompiuteriai, programinė įranga, kosmosas, 3D spausdintuvai.
Lietuvoje verslininkai į kosmoso technologijas investuoja nenoriai. Ką apie tai manote?
Galiu pasakyti du dalykus. Pirmiausia žmonijai investuoti į kosmosą yra itin svarbu. Juk mes neturime plano B, nėra kitos planetos, kurioje galėtume gyventi. Žmonija privalo tirti kosmosą, ieškoti kitų planetų ir t. t.
Kitas dalykas – kosmoso tyrinėjimas yra verslininkų rankose. Antai senovės graikus tikrai ne valdžia ragindavo laivais tirti vandenis, o privačios šeimos, prekybininkai. Tą patį galiu pasakyti ir apie Kristupą Kolumbą, britų kolonijas Indijoje.
Manau, kad ir Marsą kolonizuos privatūs asmenys. Ateitis kosmose priklauso žmonėms, verslininkams, o ne valdžios institucijoms. Pasaulyje yra daug kosmoso investuotojų, ir jiems labai gerai sekasi. Verslininkai privalo tai suprasti.
Be to, kosmoso technologijų plėtra pateikia daug „šalutinių“ produktų, kuriuos naudojame kasdien – sauskelnės, saulės akiniai, internetas ir t. t.
Taip, sutinku, bet man tai – tik detalės. Man kur kas svarbiau pats kosmoso tyrinėjimo procesas, galimybė surasti planetą, kur galėtume perkelti žmoniją. Gal kitiems ir reikia sauskelnių ar saulės akinių tam, kad pateisintų kosmoso tyrimus, bet aš ir taip suprantu.
Žiūrėkite paprasčiau – jeigu kur nors biologinė rūšis neplečia teritorijos, ji greitai išnyksta. Jeigu sustosime dabar, tai gali reikšti žmonijos pražūtį.
Lietuvoje mokslo populiarinimas beveik nevyksta. Visuomenė ir mokslininkai nesusikalba, todėl ir verslininkai investuoja vangiai.
Jeigu Lietuvoje mokslo populiarinimas nevyksta, tai yra didžiulė problema. Šalys, kuriose mokslininkai, verslininkai ir visuomenė „susikalba“, yra pačios sėkmingiausios.
Manau, kad populiarinti mokslą reikia pradėti dar vaikystėje. Vaikams yra įdomūs trys dalykai: robotai, dinozaurai ir astronautai. Kalbėkite su vaikais apie tai, kad jie būtų įkvėpti kapstytis giliau. Jiems augant noras tik didės.
Būtina užsiauginti kitą kartą žmonių, kurie suprastų mokslo populiarinimo svarbą.
Investuoti į technologijų kompanijas atrodo gana rizikinga. Kodėl verta į jas investuoti?
Tiesą sakant, manau, kad investuoti į naftą šiais laikais yra kur kas rizikingiau. Viskas keičiasi taip sparčiai. Pinigų vertė taip pat kinta kasdien. Jeigu turi santaupų ar pan., negali jų laikyti kojinėje, turi investuoti. Esu įsitikinęs, kad technologijų ir mokslo kompanijos yra kur kas mažiau rizikingos.
Konferencijoje „Login“ kalbėjote apie ateities technologijų perspektyvas ir savo teoriją apie „Homo Sapiens 2.0“. Papasakokite apie ją plačiau.
Žmonija, kokią žinome šiandien, greitai išnyks. Tačiau šiuo metu pamažu vystosi „Homo Sapiens 2.0“. Tai yra šiuolaikinio žmogaus ir technologijų kombinacija. Žmogus yra organinis, naudojantis elektroninius prietaisus. Tikiu, kad žmogus ir technologijos greitai susijungs, tarsi kiborgai ar androidai. Kalbu apie nano robotus, apie technologijas, kurios taps žmogaus dalimi. Kai prie interneto galėsime prisijungti „iš vidaus“, prijungti savo organus ir t. t.
Žmogaus ir technologijų kombinacija – tarsi iš mokslinės fantastikos filmų. Jei tapsime technologijų dalimi, gal „Homo Sapiens 2.0“ bus ir nemirtingi?
Na, apie nemirtingumą kol kas nekalbėčiau, bet tikrai gyvensime daug ilgiau. Juk mes jau gyvename ilgiau. Esame laimingesni ir sveikesni negu bet kada anksčiau. Gyvename pačiu geriausiu metu. Ir nereikia to bijoti, tai yra ateitis, belieka susitaikyti. Tai yra kitas žmonijos žingsnis. Gyvename kryžkelėje, ir nuo mūsų priklausys, kurį kelią pasirinksime.
Goda Raibytė, LRT.lt
