Omane rasti seniausi cheminiai pėdsakai leidžia teigti, kad pirmieji gyvūnai Žemėje atsirado 100 mln. anksčiau, nei manyta iki šiol.
Cheminiai pėdsakai, rasti dabartinio Omano uolose, nurodo, kad priešistorinės pintys dabartinio Omano teritorijoje gyveno prieš 635 mln. metų. Šis atradimas papildo anksčiau turėtus faktus, kad gyvūnija atsirado prieš 530 mln. metų Kambro periode.
Būtent Kambro laikotarpiu per visą Žemės istoriją atsirado ypatingai daug fosilijų bei daug gyvybės grupių.
Seniausios gyvybės pėdsakų paieška iki šiol vyko nesklandžiai. Net evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teorijos kūrėjas Charlesas Darwinas buvo skeptiškas ir nemanė, kad gyvūnai galėjo atsirasti iš nieko. Šis požiūris dar ir dabar turi šalininkų.
Pietų Omane esančiose nuosėdų uolose rastos „molekulinės fosilijos“ atitinka tik vieną šiandieninių pinčių grupę.
„Molekulines fosilijas“ atrado Gordonas Love`as, Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkas.
