charlesas darwinas

Šiandien mes puikiai žinome, kad kraujomaiša didina vaikų su genetiniais susirgimais gimimo riziką. Kuo artimesni giminaičiai, tuo rizika didesnė. Tačiau ir ankstesniais laikais daugelyje kultūrų atsargiai vertino incesto ryšius. Tačiau, šiame straipsnyje išvardintų žmonių tai nesustabdė… Charlesas Darwinas ir Emma Wedgwood „Rūšių kilmės“ autorius vedė savo pusseserę Emmą Wedgwood. Jos vaikystė praplaukė šeimos rezidencijoje, iki vadybų ji buvo itin religinga bei gerai išauklėta mergaite.

Ilgą laiką buvo nežinoma, kodėl zebrai yra dryžuoti. Nors aišku, kad tokios gyvūno spalvos reikalingos prisitaikyti prie aplinkos, apsiginti nuo plėšrūnų, tačiau zebrai kaip tik atrodo lengviau pastebimi dėl savo ryškių bei kontrastingų spalvų. Net pats Charlesas Darwinas minėjo, jog zebrų dryželiai jiems visiškai nepadeda pasislėpti Pietų Afrikos lygumose. Nauji mokslininkų tyrimai siūlo geresnį paaiškinimą, rašo popsci.com.

Žmogaus kūne yra keletas nebereikalingų dalių. Mes jau nebepriklausome nuo šių organų ar darinių, jie atrofavosi ar degeneravo iki tokio taško, kad nebeatlieka ankstesnių funkcijų. Charlesas Darwinas šias liekanas žmogaus ir kitų gyvūnų anatomijoje kaip evoliucijos įrodymą.

Žmogus yra vienintelis gyvas sutvėrimas Žemėje, vaikštantis dviem kojomis, neturintis kailio ir, lyginant su visu jo kūnu, turintis neįprastai dideles smegenis. Dešimtis tūkstančių metų planetos gėrybėmis dalijomės su mažiausiai keturiomis kitomis hominidų rūšimis, pastebi „Newscientist.com“. Tačiau jos išmirė, o mes, Homo sapiens, likome. Kodėl? Tai gali būti didžiausia visų laikų mįslė.

Bjaurėjimasis yra tarsi žmogaus emocijų Pelenė. Jei baimė, liūdesys ir pyktis visuomet susilaukdavo išskirtinio psichologų susidomėjimo, tai vargšas bjaurėjimasis visą laiką tūnodavo kažkur kampe. Bet daugiau taip nebėra. Galiausiai ir bjaurėjimasis tapo reikšmingu mokslininkų tyrimų objektu. Ir, kaip rodo paskutinės mokslinės studijos, ši žmogaus emocija atlieka itin svarbų vaidmenį – apsaugo žmones nuo ligų ir parazitų bei turi poveikį iš esmės visiems žmogaus gyvenimo aspektams.

Didžiosios Britanijos interneto svetainėje Ancestry.co.uk, nagrinėjančioje ir padedančioje sudaryti bet kurio žmogaus genealoginį medį, pirmą kartą paskelbti garsių žmonių testamentai, rašo „The Daily Telegraph“. Tinklalapyje paskelbti archyviniai dokumentai apie palikimus, kuriuos 1861–1941 metais paliko daugiau nei 6 mln. Anglijos ir Velso gyventojų.

Juokiasi ne tik žmonės, bet ir beždžionės. Be to, juokėsi ir paskutinieji prieš 10–16 mln. metų gyvenę bendri žmonių ir beždžionių protėviai, greičiausiai – kutenami. Tai mokslininkai nustatė išanalizavę jaunų orangutangų, šimpanzių ir vaikų juoką, rašo „ScienceNow“. Charlesas Darwinas ir kiti tyrėjai jau seniai teigė, kad beždžionės ir kitos žinduolių rūšys juokiasi ar skleidžia panašius į juoką garsus socialinių žaidimų metu.

Vatikanas pripažino, kad Charlesas Darwinas ėjo teisingu keliu, kai pareiškė, jog žmogus išsivystė iš šimpanzių. Vatikano kultūros tarybos vadovas arkivyskupas Gianfranco Ravasis pareiškė, kad Darwino teorija neprieštarauja krikščioniškam mokslui, o jos pėdsakų esą jau galima atrasti šventojo Augustino ir šventojo Tomo Akviniečio darbuose. Arkivyskupas pareiškė, kad biologinė evoliucijos teorija bei krikščioniškas žmogaus atsiradimo suvokimas tik papildo vienas kitą.

Omane rasti seniausi cheminiai pėdsakai leidžia teigti, kad pirmieji gyvūnai Žemėje atsirado 100 mln. anksčiau, nei manyta iki šiol. Cheminiai pėdsakai, rasti dabartinio Omano uolose, nurodo, kad priešistorinės pintys dabartinio Omano teritorijoje gyveno prieš 635 mln. metų. Šis atradimas papildo anksčiau turėtus faktus, kad gyvūnija atsirado prieš 530 mln. metų Kambro periode. Būtent Kambro laikotarpiu per visą Žemės istoriją atsirado ypatingai daug fosilijų bei daug gyvybės grupių.