Žmogaus reakcijos greitis kur kas patikimiau nei kraujospūdis, svoris ar sportiškumas leidžia prognozuoti tikėtiną jo gyvenimo trukmę, nustatė mokslininkai.
Vyrai ir moterys, kurių reakcija yra lėčiausia, vidutiniškai 2 kartus labiau rizikuoja mirti anksčiau laiko, nei kiti, skelbia britų dienraštis „Daily Mail“.
Tai liudija Edinburgo universiteto ir Glazgo Medicinos tyrimų tarybos specialistų atlikto tyrimo rezultatai. Daugiau nei 20 metų 7414 žmonių visoje D. Britanijoje sveikatos būklę stebėję mokslininkai patvirtino, kad sveikas protas iš tiesų reiškia sveiką kūną.
Tyrimo autorių manymu žmonių reakcijos greitis atspindi jų protinius sugebėjimus, kurie savo ruožtu yra savotiškas jų kūno „sisteminio integralumo“ indikatorius. Tokiu vientisumu laikomas visų organizmo sistemų sąveikos efektyvumas.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad organizmo pasirinktas reakcijos laikas, stipriai susijęs su protiniais gebėjimais, yra svarbus mirties dėl įvairiausių priežasčių, įskaitant širdies bei kraujagyslių ligas, rizikos veiksnys“, - teigiama tyrėjų išvadose.
Tyrimo rezultatai šią savaitę paskelbti žurnale „Intelligence“. Tai pirmoji mokslinė studija, nagrinėjanti reakcijos laiką ir mirtingumą, kurioje lyginami kitų rizikos faktorių, pavyzdžiui, rūkymo ir alkoholio vartojimo, rezultatai.
Pasak mokslininkų, gaunama vis daugiau įrodymų, kad aukštesniu intelekto koeficientu pasižymintys žmonės paprastai gyvena ilgiau ir sveikiau, rašo „Daily Mail“. Nors iš dalies tai galima paaiškinti jų gyvenimo būdo ypatumais – protingesni žmonės dažniausiai mažiau linkę rūkyti, juos rečiau kamuoja antsvoris – tačiau iki šiol statistinių skirtumų priežasčių nepavykdavo paaiškinti.
Edinburgo universiteto mokslininkai nuo 1985 m. stebėjo 7414 savanorių: jų reakcijos laikas reguliariai buvo matuojamas naudojant specialų prietaisą su ekranu ir 5 sunumeruotais mygtukais. Pamatę ekrane tam tikrą skaičių, savanoriai turėdavo paspausti atitinkamą mygtuką. Jų reakcijos laikas buvo matuojamas, iš rezultatų išvedinėjami vidurkiai.
Nuo šio tyrimo pradžios 1289 jo dalyviai mirė, 568 iš jų – nuo širdies ligų. Tyrėjai išanalizavo jų reakcijos laiko duomenis, išsiaiškino žalingus įpročius, antsvorį ir kitus veiksnius, kurie juos skyrė nuo kitų savanorių. Rezultatai atskleidė, kad lėtos reakcijos tiriamieji susidūrė su 2,6 karto didesne priešlaikinės mirties rizika nuo visų įmanomų priežasčių. Vienintelis didesnis priešlaikinės mirties rizikos veiksnys buvo rūkymas – rūkaliai 3,06 karto labiau nei kiti rizikavo mirti anksčiau.
Žmogaus sportiškumas, kraujospūdis, širdies ritmas, liemens ir šlaunų apimties santykis, alkoholio vartojimas ir kūno masės indeksas pasižymėjo silpnesniu efektu, teigia mokslininkai.
Tais atvejais, kai tyrimo dalyviai mirdavo nuo širdies ligų, reakcijos laikas buvo pats svarbiausias veiksnys po kraujospūdžio, netgi didesnis už rūkymą.
Pasak tyrėjų, anksčiau iškeltose hipotezėse buvo daroma prielaida, kad reakcijos laikas kaip smegenų gebėjimo apdoroti gaunamą informaciją spartos matas, gali būti naudojamas organizmo sistemų integralumui žymėti. Šiuo atveju lėtesnė reakcija, arba prastesnis gebėjimas apdoroti informaciją, galėtų reikšti neoptimalų fiziologinį funkcionavimą, kurį galima sieti su priešlaikine mirtimi.
Jei manote, kad reakcijos laikas iš tiesų yra svarbus organizmo sveikatos kriterijus, jį pasitikrinti galite kad ir čia.
