Kas atsitiks su „Google“ paslaugų vartotojo asmenine paskyra ir joje esančiais duomenimis – nuotraukomis, laiškais, dokumentais ir kt. – jeigu jis staiga nustos ja naudotis? Šiuo eufemizmu „Google“ elegantiškai bando paklausti, ar jos paslaugų vartotojai žino, kaip reikėtų pasirūpinti bendrovės serveriuose laikomais asmeniniais duomenimis netikėtos mirties atveju.
Žinoma, žodis „mirtis“ naujos „Google“ funkcijos „Neaktyvios paslaugos tvarkyklė“ aprašyme nevartojamas, tačiau kiekvienas supras, kam ji skirta. „Inactive Account Manager“ pavadinta funkcija leidžia iš anksto nurodyti, ką daryti su savo „Google“ paskyra tuo atveju, jei „netikėtai nustotumėte ja naudotis“.
Tvarkyklė leidžia pasirinkti laiko tarpą (nuo 3 mėnesių iki 1 metų), kuris apibrėš laikino nesinaudojimo „Google“ paskyra laikotarpį. Jei vartotojas per šį laiką nerodo jokio aktyvumo požymių (pvz, neprisijungia prie savo „Gmail“ pašto dėžutės), „Google“ į nurodytą mobiliojo telefono numerį ar kitą elektroninio pašto adresą atsiųs SMS ar priminimo laišką pranešdama, kad artėja paskyros galiojimo laiko pabaiga.
Jei vartotojas neatsilieps, o per tą laiką nustatytas neaktyvios paslaugos trukmės laikas pasibaigs, „Google“ automatiškai vartotojo nurodytiems asmenims (artimiesiems ar draugams) išsiųs taip pat iš anksto vartotojo parengtus el. laiškus su nurodytais prisijungimo prie savo paskyros duomenimis. „Neaktyvios paslaugos tvarkyklė“ leidžia iš anksto nurodyti iki 10 adresatų. O jei žmogus nenori, kad būtų siuntinėjami laiškai, gali paprasčiausiai nurodyti, kad pasibaigus nurodytam laikui jo „Google“ paskyra būtų panaikinta.
Interneto paslaugų teikėjai pripažįsta, kad teisėtos prieigos prie kito asmens skaitmeninių duomenų problema tampa vis aktualesnė, nes vis daugiau veiklos perkeliama į pasaulinį tinklą. Kartais „Google“, „Microsoft“, „Facebook“ ir kitų bendrovių nuotoliniuose serveriuose būna sukaupta daug svarbių ar net unikalių duomenų, prieigą prie kurių turi tik paskyros savininkas.
Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai dėl staigios jo mirties šia informacija nebegali naudotis teisėti jo paveldėtojai ar kiti artimi žmonės, nors tai gali būti susiję ir su svarbiais jų pačių interesais. Taigi, skaitmeniniai testamentai, nurodantys, kas paslaugų vartotojo mirties atveju gauna teisę į jo skaitmeninę nuosavybę, yra tikrai efektyvus būdas šiai problemai spręsti.
