Lietuvos pritarimas teritoriniams mainams su Baltarusija išsyk išspręstų Briuseliui didelį nerimą keliančio „branduolinio žiedo“ prie Baltijos problemą, teigia ekspertai.
Paryžiuje veikiančio tyrimų centro „European Union Institute for Security Studies“ ataskaitoje teigiama, kad Rusijos ir Baltarusijos planai statyti naujas atomines elektrines prie rytinių ES sienų kelia rimtą Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių vyriausybių susirūpinimą. Avarijos atveju prie vandeningiausių regiono upių – Nemuno ir Neries – pastatytos rusiškos technologijos atominės jėgainės sukeltų „kritišką“ Baltijos jūros taršą, o radionuklidais užterštas jūros baseinas taptų ekologinės ir humanitarinės katastrofos Šiaurės Europoje epicentru.
Neoficialiomis žiniomis, Briuselis ragina Lietuvą, jo nurodymu uždariusią anksčiau nesaugia laikytą Visagino AE, paspartinti preliminarias neoficialias Europos Komisijos, Lietuvos ir Baltarusijos derybas dėl Visagino AE teritorijos perdavimo. Teritorinių mainų pagrindu Baltarusija gautų Visagino AE, kurios abiejų reaktorių galia – 3 GW – visiškai patenkintų dabartinius jos poreikius. Netoli Lietuvos sienos Baltarusija planuoja statyti 2 GW galios naują elektrinę. Skirtingai nuo visiškai saugiai ir patikimai veikusios Visagino AE, kurios technologinis saugumas buvo kontroliuojamas Vakarų, naujosios Baltarusijos AE saugumui užtikrinti Briuselis realių svertų neturėtų.
Minskas, vis labiau konfliktuojantis su Maskva dėl gamtinių dujų kainos, siekia kuo greičiau paleisti naują AE, kad galėtų žymiai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų importo. Tai vienas svarbiausių Kremliaus poveikio dabartiniam Baltarusijos režimui įrankių. Tyrimų centro analitikų teigimu, Minskas itin suinteresuotas Visagino AE teritorijos mainais į bet kokį analogiško ploto sklypą Lietuvos – Baltarusijos pasienio regione. Motyvai akivaizdūs: Visagino AE II bloką galima paleisti iškart, čia pat – visa reikiama infrastruktūra ir kvalifikuotas AE personalas. Teritorinių mainų atveju valstybinė siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos eitų tarp Visagino miesto ir AE, tačiau čia būtų galima įrengti elektrinės personalui skirtą specialų supaprastinto sienos kirtimo punktą. Demontuojamam I blokui atkurti ir paleisti prireiktų sąlyginai nedidelių finansinių ir laiko sąnaudų.
Branduolinės energijos specialistų vertinimais, dabartinė Visagino AE galėtų būti saugiai eksploatuojama dar bent 20 metų. Tokio laikotarpio visiškai pakanka ne tik dabartiniam Baltarusijos režimui, bet ir pačiai Lietuvai, kuri, sekdama Skandinavijos pavyzdžiu, per šį laiką padedama ES galėtų išplėtoti jos poreikius patenkinančią atsinaujinančių šaltinių energetiką.
Lietuva, teigiama „European Union Institute for Security Studies“ ataskaitoje, neturi pinigų nei Visagino AE uždaryti, nei branduolinių atliekų saugyklai pasistatyti. Vis labiau aiškėja, kad tam skirtos ES lėšos buvo išvogtos, dalyvaujant šios buvusios komunistinės šalies politiniam elitui. Tad perduodamas AE teritoriją Baltarusijai, Vilnius išspręstų išsyk kelias strateginės svarbos problemas: atsikratytų milijardinių AE uždarymo ir saugyklos statybos kaštų, išvengtų socialinių neramumų, kurie neišvengiamai kiltų dėl masiškai atleidžiamų AE darbuotojų (daugelis jų - rusakalbiai, o neramumų slopinimas jėga galėtų sukelti aštrią Rusijos reakciją), be to, svarbiausia, sutartimi su Minsku užsitikrintų 1 GW elektrinės galios rezervavimą savo šalies reikmėms. Taip būtų galima išvengti politinio dabartinio Lietuvos režimo įsipareigojimo statyti naują AE, nes tokia perspektyva naujų Rusijos ir Baltarusijos AE statybos kontekste yra ekonomiškai absurdiška.
Ilgą laiką saugiai eksploatuota Visagino AE, į kurios saugumą Vakarų šalys investavo milijardines lėšas, ES ekspertų teigimu atitiko Vakarų Europoje veikiančių atominių jėgainių patikimumo lygį. Prieš kelis mėnesius uždaryta Visagino AE Briuseliui yra žymiai priimtinesnė už naujas Rusijos ir Baltarusijos AE šiame regione, teigia analitikai.
Vakarų ekspertai abejoja Rusijos koncerno „Rosatom“ „know-how“ lygiu, kuris pastaraisiais dešimtmečiais kelia dar rimtesnių abejonių, nei sovietiniais laikais. Galimybė Briuseliui daryti politinę įtaką Minskui ir Maskvai dėl naujų AE netoli Baltijos jūros technologinio saugumo yra minimali, Europos Komisijos atstovai tai nedviprasmiškai pripažįsta. Todėl Visagino AE problemos sprendimu teritorinių mainų pagrindu, „European Union Institute for Security Studies“ analitikų teigimu, labai suinteresuotos visos trišalių derybų pusės, o ypač – naujausiomis žiniomis – Vilnius. Jei šį klausimą pavyktų teisiškai ir politiškai išspręsti per kuo trumpesnį laiką, dar iki 2011 m. žiemos, Rusijai neliktų nieko kita, kaip tik atsisakyti savo AE prie Nemuno statybos planų, nes jai šiame regione, atsižvelgus į galimybę ateityje į jau pastatytą Visagino AE III bloką įleisti naują reaktorių, paprasčiausiai neliktų rinkos, o rusų planus eksportuoti energiją į Vakarus per Lenkiją Briuselis mandagiai, bet tvirtai ignoruotų, teigia ekspertai.
P.S. Šis tekstas buvo paskelbtas balandžio 1-ąją, todėl gerbiamų skaitytojų turėtų būti vertinamas kaip Melagių dienos pokštas. Plačiau apie jį ir kitus Balsas.lt balandžio 1-osios pašmaikštavimus skaitykite čia.
