Dėl daugelio senovinių gyvūnų rūšių išnykimo greičiausia kalti žmonės, o ne klimato pokyčiai, teigia mokslininkai.
Kaip rašo BBC, didžiuliai priešistoriniai gyvūnai prie Australijos esančioje Tasmanijos saloje galėjo būti išmedžioti žmonių, o ne išnykti dėl klimato pokyčių, kaip buvo manyta anksčiau.
Ši gyvūnų išnykimo priežastis gali pasitvirtinti ir kitose pasaulio vietose, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, įsitikinusi tarptautinė mokslininkų komanda.
Dėl paskutinio ledynmečio pabaigoje išnykusių daugelio gyvūnų rūšių mokslininkai ginčijasi jau ne vienerius metus.
Daugiausia diskusijų sukėlė megafaunos - labai didelių gyvūnų, įskaitant trijų metrų aukščio kengūras ir sterblinius liūtus, likimas Australijoje.
Į Tasmaniją žmonės iš Australijos atvyko prieš 43 000 metų. Anksčiau mokslininkai manė, kad iki to laiko megafauna saloje jau buvo išnykusi. Manyta, kad 90 procentų megafaunos išnyko prieš 46 000 metų. Tačiau su naujausia technika pavyko nustatyti daug tikslesnį megafaunos fosilijų amžių.
Australijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad atvykus žmonėms Tasmanijoje gyvūnai gyveno dar 2000 metų, o jų išnykimo metu klimatas drastiškai nesikeitė. Mokslininkai priėjo išvadą, kad gyvūnus išmedžiojo žmonės.
Tyrinėjimuose dalyvavusio profesoriaus Chriso Turney nuomone, praėjus 150 metų nuo Čarlzo Darvino publikacijos „Rūšių kilmė“, čia pateikta teorija apie klimato pokyčius kaip gyvūnų išnykimo priežastį galima pagrįstai suabejoti.
„Dabar galime teigti, kad mūsų protėviai megafaunos išnykimui suvaidino lemiamą vaidmenį“, - įsitikinęs mokslininkas. C. Turney ypač liūdna, kad ši tendencija tęsiasi ir šiandien.
Mokslininkai toliau tikisi tyrinėti klimato pokyčių ir žmogaus įtaką kitose salose, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje.
