Būti ar nebūti sekamiems?

Naudodamiesi internetu esate sekami visur: nesvarbu, ar spaudžiate „patinka“ „Facebook'e“, ar skaitote straipsnį apie Maroko vyriausybės pasikeitimus – informacija apie jūsų įpročius, skonį, gyvenamąją vietą bei amžių yra renkama visą laiką. Ir turbūt nė vienas aktyvus interneto vartotojas, perskaitęs šį sakinį, nenustebo – tikslinė reklama yra įprastas bei suprantamas reiškinys. O ir panašu, kad iš jos turėtų laimėti visi. Besireklamuojančios įmonės koncentruojasi į potencialius klientus, o vartotojai nėra verčiami stebėti jų nė kiek nedominančių ir tikriausiai erzinančių reklamų.

Nugg.ad, renkanti rinkodarinę informaciją tokioms gigantėms kaip „L'Oreal“ bei „Eastman Kodak Co“, kaip ir tūkstančiai kitų panašias paslaugas teikiančių įmonių, naudoja specialius kodus ir taip seka vartotojo pasirinkimus internetinėje erdvėje, o po to daro prielaidas apie to asmens ateities sprendimus. Nugg.ad giriasi, kad „L'Oreal“, pradėjusi tikslinės reklamos politiką, net 168 procentais padidino savo galimybes pasiekti idealų pirkėją.

Tačiau „L'Oreal“ nėra vienintelis pavyzdys – oficialiais duomenimis, atsiradus tikslinei rinkodarai internete, įmonės už vietą reklamai dabar moka beveik tris kartus daugiau.

Atrodo, viskas yra tik gerai. Bet ką daryti tiems, kurie nenori būti sekami?

JAV bei Europos Sąjunga pareiškė norinčios, kad žmonės turėtų galimybę pasirinkti – leisti reklamos kompanijoms rinkti informaciją apie juos ar ne, tačiau nesutinka ties vienu ir turbūt svarbiausiu klausimu – kokia plati pasirinkimo laisvė turėtų būti. ES reguliuotojai nori, kad kompanijos prašytų aiškaus vartotojų sutikimo, t.y. visiško įmonių savivalės panaikinimo, kai tuo tarpu JAV elgiasi daug švelniau – jų nuomone, iniciatyvos turi imtis pats vartotojas.

Akivaizdu, jog reklamos įmonės simpatizuoja JAV standartui ir tam pateikia įtikinamas priežastis. Niekas nenori kaskart įjungus svetainę atsakinėti į iššokantį klausimą, o naršyklių priedai, sutvarkantys tokią problemą, dar tik neskubiai kuriami. Tačiau jau laikas paskubėti: ES reguliuotojai įsakė iki birželio sukurti įrankį, kuris turėtų leisti vartotojams rinktis – būti sekamiems ar ne. Nors ši programėlė iš pradžių veiktų tik „Mozilla Firefox“ naršyklėje, vis tiek turėtų tapti didele pagalba tiems, kurie pasiilgo privatumo.

Tuo tarpu kompanijos, kurios remiasi prekyba internete, jaudinasi – kokios bus naujų taisyklių pasekmės, mat atlikus apklausas paaiškėjo, kad net 50 procentų žmonių, turėdami pasirinkimą, neleistų reklamos kompanijoms rinkti informacijos apie jų lankomas svetaines.

Belieka laukti naujo įrankio atsiradimo. O tada jau galėsime spręsti patys, ko norime labiau: į mūsų norus atsižvelgiančių reklamų ar privatumo.

Monika ATAITĖ